Pasak jo, pagal tokį modelį NT mokestį mokėtų daugiau žmonių, tačiau jo tarifas nebūtų pernelyg aukštas.
„Sumažinama šiek tiek riba, pagal kurią anksčiau buvo mokami pirminiai mokėjimai už NT iki mažesnės ribos, todėl tas ratas išsiplėstų. Bet tie pirminiai mokesčiai nėra tokie dideli, kad žmonėms sudarytų didelių sunkumų juos sumokėti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vicepirmininkas J. Olekas.
„Manau, kad tas pirminis pasiūlymas, kuris yra, yra visiškai neblogas. Be abejo, koalicinėje taryboje ir mes, socialdemokratai, turime kai kurių pasiūlymų. Diskusijose Seime priimsime galutinį variantą“, – kalbėjo jis.
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį Vyriausybėje šaukia koalicijos tarybos posėdį, kuriame jis pristatys ir su koalicijos partneriais aptars galimus mokesčių pakeitimus. Pirmadienį jie buvo aptarti socialdemokratų valdybos posėdyje.
BNS rašė, jog finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo du NT mokesčio variantus – ankstesnės valdžios siūlytą apmokestinimą nuo vidutinės būsto vertės (medianos) arba plėsti dabartinio mokesčio bazę.
„Pasiūlymai, kurie dabar teikiami ir kurie bus svarstomi koalicinėje taryboje, išplečia mokėtojų ratą“, – trečiadienį teigė J. Olekas.
Jo teigimu, siūlomas NT mokesčio modelis tinkamas, jog Lietuva gautų įšaldytą paramą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).
Seime svarstymo stadijoje anksčiau įstrigo konservatorių rengtas modelis, numatantis 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, konkrečius tarifus tvirtinant savivaldybėms ir neapmokestinant pagrindinio būsto vertės dalies iki 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos – vidutinės būsto vertės.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Mokesčių pakeitimams priimti yra daug laiko
LSDP atstovė Rasa Budbergytė pirmadienį po jos valdybos posėdžio BNS sakė, kad, be NT mokesčio, Finansų ministerija svarsto siūlyti gyventojų pajamų, ir pelno mokesčių pakeitimus, taip pat kai kurių mokesčių lengvatų peržiūrą.
Anot jos, svarstoma 1-2 procentiniais punktais didinti pelno mokestį, kuris nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16 proc., tačiau neketinama papildomai apmokestinti mažų pajamų iš darbo santykių ar didinti pridėtinės vertės mokesčio.
J. Oleko teigimu, pirmiausia siekiama didinti perskirstymą per biudžetą tuo pat metu nedidinant mokestinės naštos smulkesniam ir vidutiniam verslui bei gyventojams, taip pat surinkti daugiau lėšų viešosioms paslaugoms, krašto apsaugai.
„Mažesnes pajamas gaunantys galės turėti normalesnį gyvenimą, o labai dideles pajamas gaunantys gal gaus ne tokias dideles, bet pakankamai dideles, kad galėtų džiaugtis gyvenimu ir vystyti verslus Lietuvoje“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Šiuo atveju tikrai rastas geras kompromisas, pasiūlymas. Kai kada reikės galbūt sumokėti šiek tiek daugiau, bet kai kur atsiras ir vietos tam tikroms lengvatoms“, – pridūrė politikas.
Pasak jo, dalis siūlymų padėtų mažinti biurokratinę naštą verslui.
J. Oleko teigimu, valdantieji dar turi daug laiko priimti mokestinius pakeitimus Seimo pavasario sesijoje, kuri tęsiasi iki birželio vidurio.
„Dar neprasidėjo sesija, o finansų ministro projektas parengtas, apsvarstytas socialdemokratų valdyboje. Jis bus pateiktas visiems ir tada diskutuosime. Esame įsipareigoję iki sesijos pabaigos jį priimti“, – sakė jis.
G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
