Iš pradžių Berlynas atsisakė perduoti Kyjivui bet kokią puolamosios paskirties ginkluotę, o vėliau nepritarė raginimui siųsti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip šarvuočiai.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė, spaudžiama iš vidaus ir sąjungininkų, neseniai sutiko leisti Ukrainai įsigyti vokiškos ginkluotės, taip pat remti apsikeitimą ginklais su sąjungininkais, pasiruošusiais siųsti sunkiąją įrangą Kyjivui.
Vokietija jau išsiuntė Ukrainai apie 2,5 tūkst. priešlėktuvinių raketų, 900 prieštankinių granatsvaidžių ir milijonus šovinių, rankinių granatų bei minų, pranešė naujienų agentūra DPA.
Dabar Berlynas planuoja perduoti Slovėnijai šarvuotų transporto priemonių vietoje Sovietų Sąjungos laikų tankų, kuriuos ši šalis siunčia Ukrainai. Vokiečių vyriausybė taip pat sutiko siųsti minosvaidžius tiesiai į Ukrainą ir leisti Kyjivui iš Vokietijos įsigyti savaeigių šarvuotų priešlėktuvinių pabūklų.
Be to, vokiečių bendrovės paprašė leisti nusiųsti Ukrainai 88 tankus „Leopard“, 100 šarvuočių „Marder“ ir 100 haubicų, tačiau atitinkamas leidimas dar neišduotas.
Per ketvirtadienį Bundestage surengtą balsavimą „už“ pasisakė 586 parlamentarai, 100 buvo „prieš“, o dar septyni susilaikė. Teisiškai neįpareigojančiai iniciatyvai pritarė valdančiosios partijos ir pagrindinis opozicinis blokas, įskaitant konservatorius.
