Vakar apie 1400 Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) gyventojų patys susiorganizavo 5 valandas trukusią Joninių šventę: ąžuolų vainikais apvainikavo 27 nuteistus Jonus, vaišinosi kepsniais, koncertavo ir rungtyniavo, rašo „Respublika“.
Šventės proga buvo atidaryti visi PN-AK lokaliniai sektoriai, o visi nuteistieji, išskyrus atskirame korpuse kalinčius iki gyvos galvos, susirinko pagrindiniame kieme, prie išpuoštos estrados ir palapinių.
Šiame didžiajame kieme žaliuoja nuteistųjų ir jų rėmėjų sodintos pušelės ir ąžuoliukai. Vejos centre puikuojasi iš medžio šaknų pagaminta ir nudažyta skulptūra, primenanti milžiniškos gėlės žiedlapius.
Ąžuolo vainikais išpuoštoje, ryškiais dažais išmargintoje scenoje koncertavo patys nuteistieji, susibūrę į gitaristų, liaudies muzikos kapelos, romų muzikos ir dvi estradinės muzikos grupes.
Vyrai prasitarė sulaukiantys ir profesionalių grupių. Prieš kelias dienas klausėsi grupės „Kupė“ koncerto.
Atvykus žurnalistams, scenoje koncertavo romų ansamblis. Vėliau jį pakeitė kaimo kapela.
Anot PN-AK darbuotojų, zonoje šiuo metu aktyviai muzikuoja ir vietos teatre vaidina apie 100 žmonių. Mat tik neseniai į laisvę išėjo vyras, laisvėje dirbęs muzikos mokytoju, - jis nuteistuosius mokė groti klasikine gitara.
Nors vyrai, susirinkę po medžiais prie estrados, klausėsi įvairios muzikos, labiau pagyvėdavo klausydamiesi liaudiškos kapelos atliekamų melodijų.
Tuo metu nuteistasis dailininkas Jonas dirbtuvėje, padabintoje ąžuolo vainiku, dar paišė ir tapė įvairius prizus. Keli vyrai leido laiką bibliotekoje, turinčioje 650 skaitytojų. Vienas vaikinas, vadinamas koplytėlės zakristijonu, stebėjo šventę pro koplyčios langus.
Renginius, sugalvotus pačių nuteistųjų, stebėjo ir būrys svečių, atvykusių iš „Carito“, Anoniminių alkoholikų klubo ir kitų kalinius remiančių organizacijų.
Netoli estrados, kur pasikeisdami muzikavo ir dainavo savi atlikėjai, ant iešmų kepė dešrelės ir lašiniai. Vyrai gaivinosi vietinės parduotuvėlės savininko dovanotu nealkoholiniu gėrimu, skanavo salotas, pagamintas valgyklos personalo.
Stipriausi vyrai dalyvavo virvės traukimo rungtyje, kiti miklino ranką mėtydami į taikinį plastikinius maišelius, pripiltus vandens. Ši rungtis, palaisčiusi didžiojo kiemo veją, buvo pavadinta šlapiąja rungtimi. Dar kiti mėtė kamuolį į krepšį, su kojūkais žingsniavo per kliūtis.
Daugiausiai rungtyniavo jaunimas, o dalis fiziškai silpnesnių ar vyresnio amžiaus nuteistųjų tik stebėjo rungtyniaujančius. Vaikščiojo po kiemą ratu arba grupelėmis šnekučiavosi.
Per 5 valandas, kol vyko šventė, buvo surengti rytiniai ir popietiniai koncertų turai ir uždegtas Joninių laužas.
Olava STRIKULIENĖ
