Nustatyta, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) 1-ojo Chirurginio skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Algimantas Stašinskas nesilaikė viešųjų interesų viršenybei užtikrinti skirtos pareigos nešališkai, sąžiningai bei tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įtvirtintos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Pacientas mokėti papildomai neturėjo
Tyrimo duomenys rodo, kad šių metų vasarį A. Stašinskas prieš planinę laparoskopinę operaciją nurodė pacientui įsigyti jo atveju būtiną chirurginį instrumentą „Protac“ iš UAB „Sorimpeksas“, nors chirurginis gydymas, įskaitant išlaidas medicinos priemonėms, šiam pacientui buvo apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Po operacijos A. Stašinskas pateikė pacientui chirurginiais įrankiais prekiaujančios bendrovės vadybininko kontaktinį telefono numerį. Pacientas už minėtąjį instrumentą gydytojo nurodymu susimokėjo 175,45 Eur, nors mokėti papildomai jam nepriklausė. Be to, paciento medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie jo sutikimą rinktis mokamas paslaugas ar tokių paslaugų apmokėjimą liudijančių dokumentų.
Tais atvejais, kai pacientui teikiamos mokamos ar iš dalies mokamos medicininės paslaugos, medicinos dokumentuose turėtų būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame nurodoma paciento patvirtintas parašu sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo; suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas; paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data.
Sukėlė abejonių dėl šališkumo
VTEK vertinimu, A. Stašinskas šioje situacijoje savo pareigas atliko netinkamai ir sukėlė abejonių dėl nešališkumo bei sąžiningumo. Matydamas, kad ligoninėje trūksta chirurginiam gydymui būtinų instrumentų, A. Stašinskas, kaip RVUL 1-ojo Chirurginio skyriaus vedėjas, privalėjo organizuoti jų įsigijimą. Žinodamas, kad operacijai būtino instrumento „Protac“ ligoninėje nėra, jis turėjo minėtąją operaciją atšaukti arba perkelti. To A. Stašinskas nepadarė, taigi pacientui teko susimokėti papildomai, nors to daryti pastarasis neturėjo.
VTEK nenustatė, kokiu privačiu interesu galėjo būti paremtas A. Stašinsko elgesys. Nėra duomenų, kad chirurgą su gydytu pacientu arba su UAB „Sorimpeksas“ sietų ryšys, kuris rodytų gydytojo asmeninį suinteresuotumą šios bendrovės veikla ar pacientu.
Todėl A. Stašinsko nurodymas pacientui sumokėti už chirurginį instrumentą šiuo atveju vertintinas kaip netinkamas gydytojo tarnybinių pareigų atlikimas, o ne veikimas interesų konflikto situacijoje. Tuo pagrindu VTEK nutraukė dalį tyrimo – dėl aplinkybių, susijusių su galimu interesų konfliktu bei pasinaudojimu tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.
Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktus duomenis, VTEK siūlo RVUL direktoriui inicijuoti paciento patirtų išlaidų kompensavimo procedūrą.
