„Kaune yra tokia tvarka, kad negalima būti priregistruotam tiesiog prie Kauno savivaldybės, reikia būtinai pateikti kažkokį gyvenamą adresą. Tai reiškia, kad arba turi turėti savo butą ar namą, o jei nuomojiesi, nuomotojai turi norėti tave priregistruoti.
Nuomotojai nelabai nori ką nors registruoti savo nuosavybėje ir aš juos suprantu, aš pati nenorėčiau svetimų žmonių registruoti. Niuansas dar tas, kad, kadangi me sesame šeima su mažamečiais vaikais ir neturime jokio savo nuosavo būsto, tai reiškia, kad, jeigu nuomotojai mus priregistruotų savo bute, o mes nemokėtume nuomos, jie negalėtų mūsų išmesti pagal įstatymus, nes šeimos su mažamečiais vaikais negalima išmesti į gatvę, jeigu jie neturi, kur gyventi“,– tv3.lt pasakojo kaunietė.
Tarp Vilniaus, Kauno ir Šiaulių
Tad Jurga sako, kad, kadangi Kaune jie neturi adreso, kur juos, nuomojančius namą, sutiktų priregistruoti, šeimoje jie turi keistą padėtį: ji pati pagal dokumentus gyvena Vilnius, jos vyras priregistruotas pas tėvus Šiauliuose, viena iš dukrų priregistruota Vilniuje, kita – Šiauliuose, nors visa šeima gyvena Kaune.
„Kol kas dideliu keblumu nekilo, bet nežinau, kaip bus dėl darželių, o dėl mokyklos tikrai gali kilti sumaišties, nes kaip tada vaikus į mokyklą Kaune registruoti? Nežinau, ar tiesiog nuomojamas adresas tiktų? Net jei ir tiktų, vis tiek nesąmonė, kad šeima gyena Kaune, o pagal dokumentus pusė narių Vilniuje, o pusė – Šiauliuose“, – kalbėjo moteris.
Keli nepatogumai dėl šios situacijos šeimai jau buvo iškilę – su mažais lėliukais dėl vienkartinės išmokos Jurgai reikėjo vykti į Vilnių, o jos vyrui – į Šiaulius, ten kur jis registruotas.
„Ėjo vyras į savivaldybę, aiškinosi, o paskui nusispjovėm ir į kitus miestus vaikus suregistravome, nes juos gi reikia suregistruoti pagal tėvų gyvenamąją vietą“, – sakė moteris.
Senas mentalitetas
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tv3.lt nurodė, kad problemos kyla ne tiek dėl žmonių nenori sudaryti legalias nuomos sutartis ir mokėti mokesčius, o dėl seno mentaliteto:
„Jeigu žmogus savo bute ar name registruoja kitą žmogų, pagal seną tvarką jis tampa bendrasavininku. Daugelis žmonių to ir bijo. Butų nuomotojai gyvenamuosiuose, senuosiuose rajonuose yra vyresnio amžiaus žmonės, ir jiems sunku išaiškinti, kad registracija yra tik vietos deklaravimas, kad žmogus galėtų pretenduoti į darželį, mokyklą ir mokėti mokesčius“, – kalbėjo Seimo narys.
Socialdemokratas sakė, kad registracijos tvarką reikėtų kol kas modifikuoti, tačiau esminis dalykas – aiškinti žmonėms apie tai, kad registracija nėra pretendavimas į turtą. Be to, A. Sysas išskiria, kad čia reikia iš Mokesčių inspekcijos indėlio – nes kol žmonės nuomojasi nelegaliai ir nesudaro sutarčių, tol jir ir negalės registruotis nuomojame būste.
„Savivaldybių registracija buvo nutraukta prieš pora metų, ir čia buvo toks pereinamas laikotarpis duotas. Jis baigėsi, tačiau… Reikalas tas, kad dauguma gyvena butuose, namuose – juos nuomoja, tačiau be nuomos sutarčių“, – sakė jis.
A. Sysas nurodė, kad, nors Civiliniame kodekse ir numatyta, kad šeimos su mažamečiais vaikais negalima išmesti į gatvę (jeigu ji, pavyzdžiui, nustotų mokėti mokesčius), tačiau jam neteko girdėti tokios teismų praktikos, kad nemokančią nuomos šeimą būtų leista palikti nuomojame bute.
„Problemos sprendimas – švietėjiškas dalykas. Reikia aiškinti, kad, leidus žmogui prisiregistruoti nuomojame bute, nebus amžinos prievolės laikyti tą žmogų ten. Deklaravus gyvenamąją vietą, būsite sąžiningi piliečiai, mokėsite mokesčius ir turėsite teisines galimybes, įvykus kokiai avarijai ar vagystei, oficialiai kreiptis į teismą ir teisiškai bandyti susitvarkyti reikalus“, – kalbėjo A. Sysas.
Politikas taip pat pripažino, kad dabar nelegalios patalpų nuomos mastas yra didžiulis – didžioji dalis gyventojų būstą nuomoja be sutarčių ir nemokėdami mokesčių.
Sutartis be notaro
Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė tv3.lt nurodė, kad iki 2016 m. sausio 1. gyventojai galėjo registruotis prie savivaldybių, ne prie konkrečių adresų, ir tuomet problemų nekildavo, tačiau dabar įstatymas yra pasikeitęs ir yra apibrėžta, ką galima įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos gyventojų apskaitą– tik benamius. Ši tvarka galiojo visoje Lietuvoje, ne tik Kaune.
„Kitiems žmonėms reikia imtis kitų priemonių, kalbėtis su savininku, kuris jiems nuomoja, kad leistų prisiregistruoti. Savininkas gali leisti deklaruoti nuomininkus saavajame bute laikinai, o atsiradus problemai, automatiškai deklaravimas prie to adreso galėtų pasinaikinti.
Jeigu žmogus užsiima nuoma ir sudaro su gyventoju nuomos sutartį, nuomininkas, turėdamas oficialią nuomos sutartį, gali dekalruoti savo gyvenamąją vietą – jam net nereikia papildomo dokumento iš savininko. Be to, nuomininkas su nuomotoju gali pasirašyti sutartį be notoro patvirtinimo, tiesiog tarp savęs, su parašais, ir ši sutartis praktiškai irgi yra galiojanti. Tuomet žmogus su ta sutartimi turi kreiptis į seniūniją, kurioje jis gyvena, ir jis bus priregistruotas“, – kalbėjo seniūnė.
Tad ji pabrėžia, kad registracijai reikia savininko sutikimo, bet, jeigu žmogus turi nuomos ar panaudos sutartį, tai prilygsta savininko sutikimui.
Gyventojų sąmoningumas auga
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė tv3.lt raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti nekilnojamąjį turtą, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.
„Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį. Verslo liudijimo kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų įkainius tvirtina vietos savivaldybių tarybos, o preliminarią verslo liudijimo kainą padės apskaičiuoti VMI įdiegta skaičiuoklė“, – nurodė specialistė.
S. Aliukonytės-Šnirienės duomenimis, verslo liudijimų skaičius būstų nuomai (be apgyvendinimo paslaugų) per keletą metų išaugo: 2016 m. juos buvo įsigiję 7125 gyventojai, 2015 – 5768; 2014 – 5042; 2013 – 4277.
Per pirmąjį 2017 m. mėnesį verslo liudijimus šiai veiklai buvo įsigiję 4553 asmenys.
„Pažymėtina, jog paslaugą galima teikti ir neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla pagal teisės aktų nuostatas nebėra priskiriama individualiai veiklai. Todėl tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą, kaip tai numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.
Pastaraisiais metais auga ir gyventojų deklaruojamos pajamos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos. Už 2015 m. beveik 54 tūkst. gyventojų deklaravo apie 168 mln. eurų iš minėtos veiklos gautų pajamų, už 2014 m. – 52 tūkst. deklaravo 149 mln. eurų gautų pajamų, 2013 m. – 46,5 tūkst. – apie 123 mln. eurų, 2012 m. – 42 tūkst. – 109 mln. eurų gautų pajamų.
VMI primena, kad būstą besinuomojantys gyventojai visuomet gali prašyti nuomininko pateikti jo veiklą pagrindžiantį dokumentą, inicijuoti nuomos sutarties sudarymą. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų. Sudarius sutartį, gautas pajamas už turto nuomą, reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį. Pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą ir nepriklauso nuo uždirbtų pajamų dydžio“, – rašo VMI atstovė.
VMI stebi
S. Aliukonytės-Šnirienės žiniomis, nekilnojamojo turto nuomos veiklą pajamų neapskaitymo požiūriu VMI vertina kaip rizikingą, todėl analizuoja gyventojų, įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų, duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, nagrinėjama interneto informacija. Tai, teigia specialistė, leidžia identifikuoti tuos asmenis, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių. „Kilus įtarimams, jog galbūt būstas yra nuomojamas nesumokant priklausančių mokesčių, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtoju – jis informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Tai yra įprasta VMI praktika, kuria siekiama išaiškinti mokestines prievoles pamiršusius būsto nuomotojus.
Pastebime, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokestinės prievolės liko neįvykdytos, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas. Praėjusiais metais, VMI taiktų stebėsenos veiksmų metu įvykdyti 306 pokalbiai dėl pajamų neapskaitymo ir neregistruotos veiklos. Po informavimo pateikti ar patikslinti deklaracijas, papildomai deklaruota GPM suma siekė 30,87 tūkst. eurų“, – teigiama atsakyme.
Pasak VMI atstovės, gyventojų sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų. Praėjusiais metais VMI gavo 421 pranešimą dėl galimai vykdomos nelegalios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, šiais metais, per sausio mėn., tokių pranešimų gauta 47.
