Į Seimo pirmininką, kalbėjusį radijo laidoje „Pozicija“, kad „per dieną, staiga, globos namų pertvarkos nepadarysime, pertvarką reikia tik svarstyti“ kreipėsi „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Ji nurodė, kad skaudu buvo klausytis tokių jo žodžių ir glumino tai, kad kaip gerasis globos namų pavyzdys buvo minimas Paparčių šv. Juozapo globos namai.
„Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai (Kaišiadorių raj.) man yra vienas iš teisingiausių ir geriausiai įvykdytų globos namų pertvarkos pavyzdžių. Šiandien ir Jūs, ir aš Paparčiuose jau galime džiaugtis akivaizdžiai matomu pertvarkos rezultatu, o jūs apie šią vietą vis dar kalbate kaip apie senojo tipo globos instituciją“, – į Seimo pirmininką viešame laiške kreipėsi R. Dičpetrienė.
Šeimos „pastatomos ant kojų“
Specialistė sako, kad dabar po vienu stogu Paparčiuose yra vaikų dienos centras, šeimų krizių centras ir vis dar globojami, ten gyvenantys vaikai.
„Šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta ir jos komanda man yra Lietuvos globos namų pertvarkos vėliavnešiai – pats geriausiais pavyzdys kitiems globos namams, kaip galima teisingai persitvarkyti – po mažą žingsnelį sukuriant kitas, taip gyvybiškai reikalingas pagalbos paslaugas šeimai ir vaikui. Taip Kaišiadorių raj. atsirado vaikų dienos centras, kurį šiandien lanko virš 30 vaikų iš aplinkinių kaimelių.
Rūta, dienos centro vadovė Inga, socialiniai darbuotojai apie savo vaikus ir jų šeimas žino kiekvieną smulkmeną – kaip jie jaučiasi, apie ką svajoja, kaip geriausiai padėti jų šeimos nariams. Taip pat po vienu stogu įkurtas šeimos krizių centras, kuriame prieglobstį rado jau ne viena šeima.
Dėl Paparčių komandos – profesionalios, pasiaukojančios, o svarbiausia visada pirmiausiai matančios vaiką ir jo poreikius – šeimos sustiprinamos, „pastatomos ant kojų“ ir išleidžiamos saugiai gyventi savo gyvenimą. Tokių šeimų jau yra ne viena. Niekada nei iš direktorės Rūtos, nei iš jos komandos narių negirdėjau Lietuvoje sklandančių gandų, susijusių su globos institucijų mažinimu, tokių, kaip „uždarys globos namus per naktį, kur reikės dėti vaikus, pertvarka neįmanoma, bijome prarasti darbą ir kt.“, – kalba R. Dičpetrienė.
Teisingai įvykdžius globos institucijų pertvarką, sako nevyriausybinės organizacijos vadovė, nesumažėtų globos namuose dirbančio personalo skaičius, nes būtų pradėtos teikti ne stacionarios, o kitokios, efektyvesnės pagalbos vaikui ir šeimai paslaugos. Pašnekovė vardina pavyzdžius: vaikų dienos centrai, šeimos krizių centrai, vyrų krizių centrai, maži bendruomenių namai, budintys globėjai, galų gale psichologinė pagalba šeimai. Visas šias paslaugas, pasak jos, galėtų ir turėtų teikti dabar globos namuose dirbantis persikvalifikavęs personalas.
„Taigi, Gerbiamas Viktorai, Rūta tikrai gali Jums papasakoti, kad pertvarka Lietuvoje jau vyksta daugelį metų ir kad ji tikrai nepradedama staiga ir neįvyks per naktį. Svarstyti tikrai nebėra ko, yra labai aišku, kaip ir ką reikia daryti. Aišku, ką reikia daryti, jeigu tik yra noro ir jeigu tikrai labiausiai rūpi vaikas“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.
Pertvarka vyksta visoje Lietuvoje
Ji taip pat pastebi, kad globos namų pertvarka jau seniai yra įvykusi arba vyksta ne tik Paparčiuose, bet ir kitose Lietuvos vietose.
Utenos „Šeimos ir vaiko gerovės centras“ po vienu stogu glaudžia vaikų dienos centrą, šeimos krizių centrą ir vis dar neįprastą reiškinį Lietuvoje – „Vyrų krizių centrą“. Savo globojamiems bei kitų rajonų vaikams, pasak R. Dičpetrienės, uteniškiai profesionaliai ieško globėjų ir juos sėkmingai randa.
Globos namų pertvarka jau gerokai įpusėjusi Ukmergėje; Elektrėnų savivaldybė vien per 2016 metus rado dar daugiau būdų kaip surasti naujų globėjų ir kaip paruošti budinčius globėjus; Visaginas jau seniai turi susikūręs budinčių globėjų sistemą.
Pasvalio rajonas. R. Dičpetrienės žiniomis, po globos namų stogu jau seniai įkūrė Šeimų krizių centrą, padedantį krizę išgyvenančioms šeimoms ir vaikams. Kaunas jau turi 6 budinčių globėjų šeimas. Šiandien, sako ji, Lietuvoje gyvena daugiau nei 6000 vaikų, kurie yra globojami šeimose. Taip pat yra labai daug žmonių, norinčių tapti naujais globėjais.
Papildomos problemos
Seimo vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkas aptariant frakcijos posėdyje jis sakė, kad vaikų namų išardymas, perkeliant globoti į šeimas, sukurs papildomų problemų.
„Laikinas vaiko paėmimas, aš matau labai prastą situaciją su požiūriu, kad mes sugriausime, sunaikinsime vaikų globos sistemą, sukišime tuos vaikus, ypatingai miestuose, į kažkokius butus, ir taip spręsime problemą. Problema taip neišsispręs, yra ir neįgalūs vaikai, kai kuriems reikalinga specifinė pagalba, kurios negalima suteikti tuose butuose“, – kalbėjo R.Karbauskis.
„Labai daug pavyzdžių yra, kad mes taip pat čia užkuriame dar vieną problemą, tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė toks butas, nenusižudė kas nors tokiam bute, bet tai gali kiekvieną minutę atsitikti“, – kalbėjo frakcijos vadovas.
Karbauskis jau persigalvojo
„Valstiečių“ frakcijos narė, buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė tv3.lt nurodė, kad R. Karbauskis jau pakeitė savo nuomonę dėl globos namų pertvarkos – anot Seimo narės, jis, detaliau susipažinęs su situacija, jai jau pritaria.
„Ramūnas Karbauskis vieną dalyką pasakė labai teisingai, kad sprendimas nėra pirkti butus ir iškraustyti vaikus su tomis pačiomis dirbančiomis auklėtojomis, bet tas vaikas turi augti šeimoje ir turi būti kokybiškai vykdoma deinstitucionalizacija – tą jis (R. Karbauskis – red.) supranta, ir tam jis neprieštaraus. Tiesiog žmogus nebuvo įsigilinęs, iš kažkokių nuotrupų susidarė vaizdą ir taip pagalvojo.
Mes aiškiai kalbame, kad savivaldybės turi ieškoti pinigų paslaugoms, ieškoti globėjų, juos ruošti ir suteikti jiems paslaugas, kai jis patenka į šeimą, kad vaikams būtų lengviau adaptuotis, tada lengviau ir pasiryžti tapti globėjais“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Esmė – rasti globėjus
Pašnekovė taip pat nurodė, kad, jeigu pasirinkimas yra tik tarp globos įstaigos ir butų vaikams, aišku, pasirinkimas būtų butai, nes tai yra geriau nei nieko, tačiau esmė, pastebi D. Šakalienė, yra globėjų radimas, kad vaikai augtų šeimose.
„Jeigu savivaldybės išleis pinigus šitiems butams, tai tada nebus pinigų, kurie yra reikalingi globėjų apmokymo plėtrai, paslaugų infrastruktūrų sukūrimui, kad globėjai turėtų konsultacijas ir pagalbą ir kad vaikai galėtų gauti psichologinę pagalbą. Dabar vaikai yra traumuoti, psichologų nėra, savivaldybės sako, kad nėra už ką juos samdyti. Jeigu mes galime turėti normalų apmokėjimą, atsiras ir tų psichologų, ir bus iš ko juos samdyti“, – sakė ji.
Institucinė globa daro žalą
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis TV3-ims nurodė, kad institucinė globa daro žalą vaiko raidai.
„Apie procesą, kaip reikia pereiti nuo institucinės globos, galime diskutuoti“, – kalbėjo jis.
Ministras nurodė, kad dabar, kuomet vaikai iš globos namų yra perkeliami gyventi į butus, jie yra prižiūrimi ir dieną, ir naktį– darbuotojas, pasak jo, turi likti nakvoti tame bute.
„Suaugusio asmens naktinė priežiūra turi būti užtikrinta. Jeigu taip nedaroma, tai yra šiurkštus pažeidimas ir tai turi būti koreguojama. Pats butas yra geriau negu instituciniai namai, kuriuose vaikai gyvena atskiroje teritorijoje. Gyvendami globos namuose vaikai bendruomenėje turi stigmą – visi žino, kad jie yra iš globos namų. Tuo tarpu gyvenimas tarp kaimynų yra daug natūralesnis ir artimesnis tai aplinkai, kurioje gyvename mes visi. Kai kurių savivaldybių, kuriuose yra tokie butai, vadovybė, sako, kad tikrai matosi, kad keičiasi vaikų elgesys – jie ir laisvėja, ir tampa savarankiškesni, ir labiau pasiruošia gyvenimui ateityje.
Bet kuriuo atveju, reikia pasakyti, kad tai yra tarpinė forma. Idealiu atveju, kad vaikas gyventų savo biologinėje šeimoje, o, jeigu neišeina, pas artimus giminaičius, jei neišeina – pas įtėvius ar globėjus“, – kalbėjo ministras.
Lietuvoje vis dar yra 5 kūdikių namai, kuriuose auga virš 350 kūdikių, taip pat yra virš 90 vyresnių vaikų globos įstaigų, kuriose gyvena daugiau nei 3500 mūsų šalies vaikų.
Lietuva be vaikų globos namų yra vienas šalies vadovės prezidentės Dalios Grybauskaitės įvardijamų siekių. Šalies vadovės iniciatyva nuo sausio įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus gali patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Prezidentė prieš keletą savaičių taip pat inicijavo pataisas, kuriomis būtų įteisinti budintys globėjai – asmenys, savo ar savivaldybės skirtuose namuose bet kuriuo paros metu pasirengę priimti vaikus, kurie netenka tėvų globos ir jiems reikia užtikrinti saugią aplinką.
