LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas įskiepijimas – tai yra svetimo baltymo įvedimas ir į tai kiekvienas organizmas reaguoja labai skirtingai.
„Būna tokių, kurie į tą skiepą visiškai nereaguoja, po vakcinos jokių šalutinių požymių nepajaučia. O kitiems gali atsirasti tam tikros reakcijos“, – sakė jis.
Galimas dvejopas poveikis
Profesorius priminė, kad dėl vakcinos atsiradę šalutiniai poveikiai yra skirstomi į dvi dalis – vietinius ir bendruosius.
„Vietiniai gali atsirasti įskiepijimo vietoje. Tai – paraudimas, patinimas, gali toje vietoje atsirasti skausmingumas ir tai laikytis vieną ar dvi dienas.
Esant paraudimui taip pat gali iki 37,2-37,3 laipsnių pakilti temperatūra. Visi šie vietiniai požymiai, kurie per dvi tris dienas praeina, rodo, kad organizmo reakcija į skiepą buvo labai gera. Tai reiškia, kad organizmas reagavo į svetimą baltymą su gana didele antikūnų gamyba“, – aiškino gydytojas.
Kalbėdamas apie pasireiškiančius bendruosius požymius A. Laiškonis išskyrė tokius:
„Tai – temperatūros pakilimas, šalčio krėtimas, vaikams būna verksmas, gali atsirasti elgesio pakitimas, jis darytis neramus, besiblaškantis. Tai yra pagrindiniai pakitimai, kurie taip pat per keletą dienų praeina.“
Anot jo, jei temperatūra laikosi ilgai, tada yra tris keturias dienas yra skiriamas paracetamolis.
„Kitą kartą gydytojai jį skiria profilaktiškai prieš skiepą, kad nepakiltų temperatūra, kad nesukeltų nepageidaujamų reiškinių tėvams, nes jie visada labai išsigąsta, kai vaikui po skiepo kažkas atsiranda“, – pastebėjo medikas.
Reakcijas privalo registruoti
Gydytojas priminė, kad vadinamieji šalutiniai skiepų požymiai Lietuvoje privalo būti registruojami. Po kiekvieno skiepo šeimos gydytojas ar pediatras turi informuoti visuomenės sveikatos centrą.
„Tokių būna 60–80 atvejų per visus metus skiepijant kelis šimtus tūkstančių vaikų“, – sakė jis.
Profesorius tvirtino, kad nei vadinamoji dramblialigė, nei cukraligė, nei kokios kitos ligos nėra sukeliamos skiepų.
„Kiekvienų skiepų informaciniame lapelyje yra įrašytos visos galimos reakcijos, kurios dažnos, kurios mažiau. Taigi kiekvieną kartą prieš skiepydami tėvai kartu su šeimos gydytoju pasižiūri, kokie gali būti bendri šalutiniai požymiai“, – sakė A. Laiškonis.
Jis neslėpė, kad dažnai labiau į skiepą jautriau reaguoja ne vaikas, o tėvai, todėl su jais būtina kalbėtis.
Kartu profesorius pridūrė, kad šalutinės reakcijos daugiau susijusios su vaiko genetika, o ne pačiu skiepu.
Saugumo „burbulas“
Visgi pašnekovas sutiko, kad yra atvejų, kada vaikų apskritai negalima skiepyti, nes jiems nepakankamai gaminasi antikūnų.
„Pavyzdžiui, atidžiau reikėtų elgtis, jei vaikas alergiškas, nes į skiepų sudėtį įeina ir šiek tiek kiaušinio baltymo. Visgi dabar jau nėra skiepų su gyvsidabriu, kas galėtų sukelti alergines reakcijas“, – sakė A. Laiškonis.
Gydytojas pabrėžė, kad tokiais atvejais, kada yra paskiepyti visi kiti 95 proc. vaikų, tai tie, kurių skiepyti negalima, patenka į tam tikrą apsauginę zoną.
„Tokius vaikus, sakoma, kada vėliau būna galima skiepyti. Bet tokių neskiepijamų vaikų yra labai mažas procentas. Pavyzdžiui, kartais tėvai sako, kad mano vaikas stiprus, labai sveikas ir jam jokių skiepų nereikia. Tačiau yra tokia liga – meningokokinė infekcija, kuri kaip tik labai dažnai, niekas negali pasakyti, kodėl, bet paveikia labai sveikus, stiprius, niekada niekuo nesirgusius vaikus. Liūdniausia, kad tai būna žaibiškai besivystanti forma“, – pasakojo medikas.
Nuo guzo iki reanimacijos
Viena galimų organizmo reakcijų į skiepą – ir vadinamoji citokinų audra, kai į sukėlėją organizmas reaguoja labai audringai.
„Tuomet organizmas nebesusitvarko su reakcija, tai gali būti labai pavojinga, nes gali įvykti rankų, kojų pirštų nekrozė arba kiti visam gyvenimui liekamieji reiškiniai“, – aiškino A. Laiškonis.
Tačiau gydytojas tvirtinimo, kad skiepo vietoje atsiradęs guzas – visiškai normalus dalykas:
„Sukietėjimas skiepo vietoje gali likti kelias dienas. Tai yra organizmo natūrali reakcija. Kai būna tokias reakcija, reiškia, organizmas labai gerai sureagavo.“
Tuo metu limfmazgių padidėjimas atsiranda tuo metu, kada yra techniškai blogai paskiepijama.
„Jei naujagimis paskiepijamas ne į odą, o po oda, tada atsiranda vietinė organizmo reakcija ir padidėja limfmazgiai. Skiepijimas dažniausiai būna į ranką, tai ir dažnai pažasties limfmazgiai padidėja. Tai jau yra techninė klaida, o ne skiepo pasekmė“, – pabrėžė profesorius.
Paklaustas, ar įmanoma po skiepo pakliūti ir į reanimaciją, gydytojas tokio scenarijaus neatmetė. Tačiau kartu akcentavo, kad tai pasitaiko itin retai.
„Jei vaikui pakyla temperatūra, atsiranda traukuliai, tai tokių atvejų, savaime aišku, pasitaiko. Bet tai būna labai pavieniai atvejai, kurių negalime išvengti. Nes nėra tokio skiepo, kuris 100 proc. neturėtų jokio šalutinio poveikio. Visi vaikai yra skirtingi, genetiškai skirtingi, jų imuninė sistema, tad iš anksto numatyti visko, kokia bus reakcija, neįmanoma“, – dėstė A. Laiškonis.
Anot jo, paprastai nuo vaikystės žinoma, kad vaikas yra alergiškas, turi tam polinkį, ar jį beria nuo maisto, įkandus vabzdžiui ir dėl kitų veiksnių, tad tai tėvams galėtų padėti įtarti, kad vaikas gali būti jautresnis ir skiepų sudedamosioms dalims.
„Tačiau jokių profilaktinių tyrimų prieš skiepą nėra atliekama. Nes tai kiekvienam vaikui padaryti būtų labai sudėtinga“, – sakė pašnekovas.
Užtikrino dėl sezoninių gripo vakcinų
Savo ruožtu LSMU Kauno ligoninės infektologė, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė teigė, kad dėl sezoninių vakcinų tikrai reikėtų būti ramiems.
„Kalbant apie gripo, pneumokoko vakcinas, jos yra saugios, gyvenimo patikrintos ir jokių abejonių dėl jų saugumo neturi būti. Ir žmonės tikrai turi jomis pasiskiepyti, abi vakcinos yra reikalingos šiais metais. Nes tiek gripas, tiek pneumokokas yra plaučių infekcijos ir pavojingiausios vyresniems, gretutinių ligų turintiems žmonėms“, – aiškino A. Mickienė.
Gydytoja akcentavo, kad pasiskiepijus sumažinama kitų infekcijų galimybė, taip mažinamas ir darbas sveikatos sektoriui.
„Tikrai ligos pasekmės būna baisesnės nei kažkokios galimos skiepo reakcijos“, – sakė gydytoja infektologė.
