Į politikų rankas pateko įdomi prekybos elektra schema, kuri leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje vyksta didelio masto afera.
Iš „Lietuvos energijos“ į socialdemokratų būstinę atskriejo detektyvų dėmesio verta žinia. Buvo pranešta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ (Elektrėnai), užuot gaminusi pati, dalį elektros energijos perka iš užsienio valstybių pagal dvišales sutartis ir gauna neuždirbtą antpelnį.
Todėl daugiau kaip prieš mėnesį ant generalinio prokuroro Dariaus Valio stalo nugulė pareiškimas ištirti kelias istorijas, susijusias su „Lietuvos energijos" veikla ir prekyba elektros energija. Paskutinę praėjusių metų dieną ši medžiaga, raginanti imtis tyrimo, nukeliavo į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Negamino, bet pirko?
Remiantis energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, elektros energija iš „Lietuvos elektrinės“ yra perkama už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytą kainą, kuri šiuo metu yra 29,31 ct/kWh. Dalis šios kainos yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, t.y. pagal VKEKK kainoraštį – 4,73 ct/kWh.
Tuo tarpu vidutinė pagamintos elektros kaina rinkoje yra gerokai pigesnė. Paprastai ji siekia apie 15–16 ct /kWh.
Tačiau Lietuva yra įsipareigojusi pirkti „Lietuvos elektrinėje“ pagamintą elektros energiją, nes tokiu būdu užtikrinamas elektros sistemos režimas ir tiekimo saugumas.
Socialdemokratų turima informacija byloja, kad Elektrėnuose veikianti elektrinė, užuot pati gaminusi elektros energiją ir tokiu būdu užtikrinusi anksčiau minėtas funkcijas, elektros energiją už mažesnę kainą perka Latvijoje ir Baltarusijoje ir ja prekiauja Lietuvoje, bet jau kaip pagamintą Elektrėnuose. Tokiu būdu „Lietuvos elektrinė“, Lietuvos rinkoje parduodama ne savo gamintą elektrą, gauna didesnę kainą (parduoda ją ne rinkos, bet 29,31 ct/kWh, į kurią įeina ir VIAP (mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas).
Prokuratūrai skirtame rašte konstatuojama, kad „Lietuvos elektrinės“ nustatyta kaina yra didesnė nei prekės rinkos kaina. Už nurodytą kainą parduodama ne Elektrėnuose pagaminta energija, pirkėjai yra klaidinami ir apgaule verčiami mokėti didesnę kainą, nei turėtų. Socdemai čia įžvelgia galimą sukčiavimą.
„Tokia situacija leidžia daryti išvadą apie Lietuvos elektrinėje vykstantį galimą piktnaudžiavimą tarnyba arba įgaliojimų viršijimą, – teigiama prokuratūrai skirtame pareiškime. – Be to, yra pagrindo manyti, kad „Lietuvos elektrinė“, leisdama energijos pirkėjams ir kompetentingoms institucijoms manyti, kad energiją gamina pati, apgaule užvaldo svetimą turtą.“
Minėtas aplinkybes bandyta aiškintis per Valstybės kontrolę. Siekta, kad „Lietuvos elektrinėje“ būtų atliktas auditas, tačiau toks opozicijos noras nebuvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę.
„Tai, kad suinteresuoti asmenys vengia Valstybės kontrolės audito „Lietuvos elektrinėje“ bei viešo svarstymo Seime, patvirtina tikimybę, kad „Lietuvos elektrinės“ veikloje yra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi ir pasinaudojant apgaule Lietuvos piliečių sąskaita gaunamas nepagrįstas pelnas“, – rašoma pareiškime.
Žmonės bijo
Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius jau dabar abejoja, kad Generalinė prokuratūra norės iki galo šią istoriją ištirti. „Jeigu tik norės, pasamdys ekspertus, pasitelks finansininkus, tada tyrimas bus sėkmingas“, – teigė jis.
A. Butkevičius įsitikinęs, kad ši informacija patikima, nes gauta iš „Lietuvos energijos“, iš aukštas pareigas einančių žmonių. „Šią informaciją pateikę žmonės dabar dirba apimti didelės baimės“, – tvirtino pašnekovas.
Jis mano, kad ekspertai greitai turėtų padaryti išvadas, nes atsiskaitymas vyksta tarp dviejų ūkio subjektų – valstybės ir „Lietuvos elektrinės“. VIAP paprastai mokama tik kaip valstybės parama elektros energijai, kuri pagaminta Lietuvoje ir parduodama vartotojams. O už tą, kurią perka, valstybės paramos neturi gauti.
Jo manymu, čia galimai kvepia didžiule, milijonais skaičiuojama machinacija. Parlamentaras neatmeta, kad vykdant tokią aferą su elektros tiekėjais nebuvo pasirašomos sutartys, o jei ir buvo, jos gali būti perrašytos. „Kiek turiu informacijos, – sakė A. Butkevičius, – didieji elektros importuotojai tokiame sandoryje nedalyvavo. Man aiškino, kad „Lietuvos elektrinė“ pirko kaip nepriklausomas ūkio subjektas.“
„Ekonomika.lt“ išsiaiškino, kad nepriklausomų elektros tiekėjų sąrašuose „Lietuvos elektrinė“ yra, tačiau veiklos nevykdo.
Pasak opozicijos lyderio, jei ši afera pasitvirtins, padai svils ne vienam politikui, energetikų klano atstovui.
A. Sekmokas aiškinosi
„O jūs man pasakykite, ar ten, kur vyksta bet kokia prekyba, viskas švaru“, – juokėsi buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, o dabar Kauno technologijos universiteto docentas Anzelmas Bačauskas. Pasak jo, jei „Lietuvos elektrinė“ dirba kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, ji galėjo tokių veiksmų imtis. „Na, jei pirkėjai už elektros energiją sumokėjo didesnę kainą, kaip už lietuvišką, tai Elektrėnai galbūt gavo daugiau lėšų, kurias galės investuoti. Kita vertus, čia jau ne energetikų, o finansininkų ir atitinkamų ekspertų reikalas“, – svarstė jis.
Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė teigė per posėdį iš paties A.Sekmoko išgirdusi, kad Baltarusijoje pirkta elektra buvo parduodama kaip lietuviška. Neva pabrangus dujoms Elektrėnams buvo per brangu ją gaminti.
„Kodėl buvo apgaudinėjami vartotojai? – piktinosi parlamentarė. – Kur dingo tie papildomi milijonai? STT gali patikrinti dokumentus, peržiūrėti sutartis ir bus aišku? Tik noro reikia, tačiau kaip tik to ir trūksta.“
Šiuo metu ir pati Seimo opozicija iš elektros biržos „Baltpool“ bei „Lietuvos energijos“ laukia atsakymo, kokius energijos pirkimo sandorius elektros biržoje 2010 metais atliko „Lietuvos elektrinė“.
FAKTAI: Prekyba biržoje
Sausio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje, palyginti su 2010-ųjų gruodžio mėnesio kaina, sumažėjo 7 procentais ir siekė 153,61 litų/MWh, o lyginant su 2010 metų sausio mėnesiu buvo 8 proc. didesnė.
Sausio mėnesį biržoje buvo suprekiauta 613 tūkst. 039,1 MWh elektros energijos, piniginė apyvarta sudarė 94 mln. 343 tūkst. 430 litų. Šių metų sausį elektros energijos suprekiauta 14 proc. daugiau nei 2010-ųjų sausį.
Vidutinė paros kiekinė apyvarta buvo 19 tūkst. 775,5 MWh, vertine išraiška tai sudarė 3 mln. 043 tūkst litų. Darbo dienomis buvo suprekiaujama vidutiniškai 15 proc. daugiau elektros energijos nei savaitgaliais.
Visą sausio mėnesį, išskyrus vieną dieną, dalis biržoje perkamos elektros energijos buvo eksportuojama.
(ekonomika.lt)
