Ministerijoje šią savaitę aptartos alternatyvos, kaip galėtų atrodyti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kurį planuojama įvesti vėliausiai nuo 2018 metų sausio.
Įvedus etatinį darbo apmokėjimą pedagogams dalis atlyginimo, kaip ir dabar, būtų mokamas už pamokų vedimą, o dalis – už pasirengimą pamokoms, sąsiuvinių taisymą, auklėtojo darbą su klase. Būtent dėl to, kokie darbai už klasės ribų turi būti įvertinami, ieškota sutarimo.
„Dalis nekontaktinių valandų bus mokyklos bendruomenės veikloms ar valstybės, regiono labui skirtiems darbams, tai dėl šitų sąrašų iki galo nėra susitarta. Visi daugmaž įsivaizduojame, ką turime omenyje, bet vienos, antros profesinės sąjungos ir ministerijos matymu, tie darbų sąrašai skiriasi: darbų kalibras, paskirtis, veiklos specifika. Tai čia ir yra namų darbas truputį susiderinti“, – po ketvirtadienio posėdžio BNS sakė ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Jo teigimu, iš principo ministerija pritaria, kad šiuo metu mokytojai per mažai gauna už darbą kaip klasės auklėtojai. „Dabar nuo 2 iki 5 valandų (per savaitę) nustatyta „šakutė“, kiek galima mokėti priklausomai nuo klasės dydžio, tai čia yra labai nedaug. Jeigu jis ne tik pildo dienyną, bet ir komunikuoja su tėvais, rūpinasi mokiniais, su jais turi individualius pokalbius, tai tada to darbo spektras yra toks, kad šiandien tikrai už tiek nemoka“, – sakė A.Aldakauskas.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas mano, kad klasių auklėtojai apskritai galėtų tik tuo ir užsiimti – esą jie neturėtų vesti pamokų.
„Matome bendrumų, bet tuo pačiu matome ir skirtumų, pavyzdžiui, manome, kad reikia atskirti ugdomąją veiklą nuo auklėjamosios, iš etato turi būti išimta klasės vadovo pareigybė. Pagal mūsų skaičiavimus klasės vadovo darbas užima apie 12 valandų (per savaitę), jei viską atlieki, kas privaloma“, – sakė E.Jesinas, svarstęs, kad be pamokų liekančiam auklėtojui būtų galima pavesti kuruoti kelias klases.
A.Aldakauskas teigia, kad dabar mokytojai už darbą ne pamokos metu gauna vidutiniškai trečdalį atlyginimo. „Neseniai esame skaičiavę, kad bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, vidutinis kontaktinių valandų skaičius yra apie 19, o vidutinis bendrasis pedagoginių valandų skaičius yra apie 30. Tai skirtumas tarp 19 ir 30 – grubiai apie 10 valandų vidutiniškai – galima būtų sakyti yra nekontaktinių“, – sakė ministerijos atstovas.
E.Jesino nuomone, įvedant etatą labiausiai patyrusiems mokytojams – ekspertams – turėtų per savaitę tekti ne daugiau kaip 14 pamokų klasėje, o kitu apmokamu laiku jie turėtų labiau vystyti metodinę veiklą, būti mentoriais naujiems mokytojams. Tuo metu pradedantis mokytojas galėtų turėti ir 22 pamokas per savaitę.
Sprendimus dėl to, kas turėtų sudaryti etatą, priims Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimo, ketvirtadienį preliminariai sutarta, kad pedagogo etatą sudarytų 36 kontaktinės ir nekontaktinės valandos. Planuojama, kad galėtų būti numatyta kintamoji atlyginimo dalis už gerą darbą, atlyginimo dydį taip pat lems darbo stažas.
„Modeliuodami naują mokytojų darbo užmokesčio tvarką privalome sudaryti patrauklias sąlygas į mokyklas ateiti jauniems mokytojams, pastebėti ir įvertinti dirbančių mokytojų kompetencijas ir užtikrinti adekvatų pedagogų atlyginimą“, – pranešime teigia ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministerija su profsąjungomis derinamą naują mokytojų darbo apmokėjimo modelį Vyriausybei turėtų pateikti iki kovo.