Ilgai tylėjęs buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius „Balsas.lt savaitei“ prabilo apie abejonių keliančias dabartinio laikinosios sostinės vadovo Andriaus Kupčinsko vidaus žaidimo taisykles.
Merų dvikova tęsiasi
Buvęs Kauno meras liberalcentristas A. Garbaravičius teigia, jog kreipsis į specialiąsias tarnybas, kad būtų ištirta A. Kupčinsko veikla.
A. Garbaravičius savo įpėdinį, konservatorių atstovą, kaltina gudriai suregztais užkulisių žaidimais priimant sprendimus dėl Laisvės alėjoje išlikusio prieškarinio kino teatro „Romuva“ sugrąžinimo miesto reikmėms.
„Balsas.lt savaitės“ paklaustas, kodėl iki šiol tylėjo, buvęs Kauno meras pareiškė: „Politikoje esu ne vienus metus. Susipažinau su A. Kupčinsko vidaus žaidimo taisyklėmis, kurios kaskart šokiruoja. Ne kartą esu garsiai sakęs, kad man jos nepatinka ir noriu jas keisti. Puikiai suprantu, ką reiškia šis mano žingsnis.“
A. Garbaravičius kategoriškai paneigė, kad jo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dabartinės Kauno valdžios veiklos gali būti susijęs su žiniasklaidos neretai nušviečiama abiejų miesto merų nesantaika.
Įspūdinga išpirkos suma
Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisijos nariai praėjusių metų pabaigoje pasipriešino miesto valdžios norams išpirkti 20 procentų legendinio kino teatro „Romuva“ akcijų iš bendrovės „Rosh“.
Su prieštaringos reputacijos kauniečiu verslininku Šabtajumi Kalmanovičiumi siejamai privačiai bendrovei norėta atseikėti iš miesto biudžeto net 1,3 milijono litų už „Romuvos“ akcijų paketą ir nutraukti su „Rosh“ pastato nuomos sutartį.
Iš „Rosh“ atpirkus 480 vietų turinčią „Romuvą“ ketinta steigti viešąją įstaigą. Savivaldybė būtų tapusi jos dalininke. Kino teatre norėta rodyti nekomercinio kino filmus.
Kauno centre dar prieš dešimt metų veikė trys tarpukario laikų kino teatrai. Tačiau ne mažiau abejotinomis aplinkybėmis privatizavus „Kankles“ ir „Laisvę“, jų pastatuoste iki šiol vykdoma kitokia komercinė veikla – įsteigtos gėlių parduotuvės ir naktinis klubas.
Aistros tarybos posėdyje
„Stebina faktas, kad A. Kupčinskas pernai prieš pat Kūčias savivaldybės salėje mėgino išreikalauti, kad „Romuva“ būtų atpirkta, nors jau devynis mėnesius turėjo aiškias ekspertų ir teisininkų išvadas, − teigė A. Garbaravičius. − Šis svarbus klausimas tarybos posėdyje kone specialiai buvo nustumtas į pabaigą. Baigiantis darbo dienai buvome labai išvargę, todėl pasiūlėme surengti vardinį balsavimą ir, aišku, visi atsisakė balsuoti.
Staiga salėje pasirodęs A. Kupčinskas šūktelėjo į mikrofoną: „Ką jūs čia darote?“ Jo ištikimas kolega konservatorius Marijus Panceris ketino pasirašyti balsavimo protokolą ir taip sutvarkyti keblų klausimą. Tačiau nepavyko, nes salėje kilus sujudimui visi aiškiai matė, kad bandoma pavogti 1,3 milijono litų.“
A. Kupčinskas ir artimiausi jo bendražygiai viešai skelbia, kad „Romuvoje“ reikia atgaivinti kultūrinę veiklą, tačiau iki šiol nebuvo apsispręsta, ar tokią veiklą kino teatre vykdytų savivaldybė, ar būtų samdomas operatorius.
Paklaustas apie įstrigusius ir opozicijos kritiškai vertinamus „Romuvos“ reikalus, A. Kupčinskas atsakė: „Šiuo metu atliekamas nuodugnus sutarties ir akcijų vertinimas, nes paskutinį kartą akcijos įvertintos buvo pernai liepą. Į tai, ką kalba tokie žmonės kaip A. Garbaravičius, neverta reaguoti. Reikėtų prisiminti, kad jis pats už 800 milijonų litų bandė statyti Kauno areną.“
TIK FAKTAI
2002 metais „Romuva“ išnuomota penktadalį jos akcijų turinčiai bendrovei „Rosh“. Likusios akcijos (apie 80 proc.) priklauso miesto savivaldybei. Nuomos sutartis pasirašyta iki 2012 metų.
Kauno valdžiai nežinant, buvęs kino teatro direktorius Gediminas Juodeika dalį legendinio statinio patalpų pardavė.
Smulkusis „Romuvos“ akcininkas, bendrovės „Rosh“ vadovas R. Šalūga, sutiktų jos veiklą atgaivinti, jei savivaldybė iš jo nupirktų turimas akcijas – 20 proc.
2002 metais Š. Kalmanovičius „Romuvai“ atnaujinti išleido beveik milijoną litų ir triukšmingai ją atidarė. Tuomet verslininkas žadėjo Kauną paversti antraisiais Kanais – organizuoti čia kino festivalius.
