Skaitytoja pasakojo, kad gestacinis diabetas jai buvo diagnozuotas antrąjį nėštumo mėnesį vos vieną kartą pridavus kraujo, nes pagal naujas normas viršijo 0,2 mmol/l.
„Daugiau kraujo tyrimas kartotas nebuvo, be ceremonijų „įpylė“ diagnozę ir nusiuntė pas endokrinologą. Ten irgi be ilgų kalbų liepta matuokis gliukozės kiekį, laikykis dietos. Sąžiningai matavaus, dietos nesilaikiau – glikemijos idealios. Diagnozės nepanaikina“, – sakė ji.
Pasiteiravus, kodėl taip yra – juk nei gliukozės tolerancijos testas atliktas, nei kraujas pakartotas, moteriai buvo atrėžta, kad yra naujos gairės, kuriomis būtina vadovautis, ir viskas.
„Tai ir „tampo“ per endokrinologus, echoskopuotoja kaskart zirzia, kad vaikas didesnis nei pagal paskutinių mėnesinių nustatytą nėštumo laiką (nors pastojimo datą daugmaž žinau, o ir sutuoktinis – dviejų metrų ūgio). Tai kelia daug streso, kai bando įpiršti, susitaikyti ir pripažinti, kad sergu liga, kuria iš tikro nesergu!“ – piktinosi moteris.
Būtina stebėti viso nėštumo metu
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, jog jei jau buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, moteris turi būti stebima viso nėštumo metu.
„Nėštumas – didžiulė įtampa organizmui, persitvarko hormonai, kai kurių jų padaugėja net tūkstančiais kartų. Tuomet tiek moteris, tiek vaikutis turi būti didesnio dėmesio centre. Todėl kaip tik džiaugiamės, kad mes – viena iš Europos išsivysčiusių šalių, kuri turi visas patikras nėščiosioms. Didelis žingsnis, jog kartu su Lietuvos endokrinologais priėmėme Pasaulinės sveikatos organizacijos gairėmis grįstą gestacinio diabeto klasifikavimą, kurio kriterijai yra griežtesni. Taip, mums dėl to yra tikrai daugiau darbo, tenka daugiau konsultacijų. Visgi labai dažnai nieko ypatingo daryti ir nereikia – nėščiajai yra paskiriama dieta“, – sakė profesorė.
Gydytoja akcentavo, kad viso to toli gražu reikia ne gydytojams, o pačiai moteriai: „Tai labai svarbu, nes nekontroliuojamas gestacinis diabetas didina rizika ne tik mamai, bet ir gimstančiam vaikui susirgti cukriniu diabetu ateityje.
Tai – liga, kurios atvejų pasaulyje toliau daugėja, ji pasižymi sunkiomis komplikacijomis. Taigi laikytis tinkamos gyvensenos, dietos it t.t. svarbu ne tik nėštumo metu, bet ir dėl ateities.“
Kreiptis į gydytoją ar įstaigos vadovą
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė taip pat patikino, kad reikiamus tyrimus, vaistus ir gydymą gydytojai pacientams paskiria atsižvelgdami į jų diagnozę, gretutines ligas, galimas rizikas ir pan.
„Jei pacientei gydytojas yra nustatęs tam tikrą diagnozę ar sutrikimą ir simptomams išnykus paskirto gydymo nenutraukė, greičiausia tam yra priežasčių. Deja, kokios jos, sunku pasakyti nežinant visų detalių. Jei moteriai kyla klausimų dėl jai paskirtų gliukozės kontrolės priemonių, ji turėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju ar gydymo įstaigos vadovu. Labai svarbu, kad gydytojas ir pacientas pasitikėtų vienas kitu, ypač šiuo atveju – kai dėl netinkamų sprendimų gali nukentėti ne tik nėščioji, bet ir jos būsimas kūdikis“, – sakė ji.
Liga neturi jokių simptomų
Nėščiųjų diabetas dažniausiai atsiranda 24–28 nėštumo savaitę, kada atsparumas insulinui būna pats didžiausias. Tačiau ši būklė galima ir pirmajame nėštumo trimestre. „Ankstyvuoju nėštumo periodu moters organizmo ląstelės būna labai jautrios savam insulinui ir dėl to glikemija paprastai būna žemesnė“, – portalui tv3.lt anksčiau yra sakiusi VUL Santaros klinikų gydytoja endokrinologė Gintarė Naskauskienė.
Kadangi gliukozės lygis besilaukiant nėra aukštas, jokių simptomų, galinčių įspėti apie diabetą, moteris nejaučia. „Tačiau moterys turėtų būti budresnės, jei serga policistiniu kiaušidžių sindromu ar autoimuninėmis ligomis, turi antsvorio ar nėštumo metu greitai auga svoris, jei giminėje yra sergančiųjų cukriniu diabetu. Taip pat – jei anksčiau gimdė didesnio svorio naujagimius, buvo padidėjęs cholesterolio kiekis ar kraujospūdis“, – įspėjo gydytoja.
Priklausomai nuo moters amžiaus, kūno masės, naudojamų diagnostikos kriterijų, etninių grupių, pasaulyje gestaciniu diabetu serga 2–40 proc. moterų. Nors tikslios mūsų šalies statistikos neturime, su šia būkle susiduria apie 8–15 procentų nėščiųjų.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.