Įvairios mokslinės studijos rodo, kad stogų dangos gali lemti ne tik ekstremalių reiškinių dažnį namo kieme, tačiau ir išgelbėti pasaulį nuo klimato perkaitimo.
Rimtas signalas virš namų – kamuoliniai debesys
Ekstremalūs reiškiniai, tokie, kaip pavyzdžiui, škvalas, susidaro vykstant vadinamiesiems konvekciniams procesams, kai nuo skirtingai įšilusio žemės paviršiaus tam tikromis srovėmis į viršų kylantis šiltas oras susitinka su besileidžiančiu šaltu oru.
Jei namo stogas linkęs įkaisti daugiau, o visa aplinka – mažiau, įvyksta skirtingos temperatūros oro srovių susidūrimas. Jo rezultatas – stiprėjantis vėjas bei susiformavę konvekciniai kamuoliniai debesys.
„Jei kada žiūrėsite į dangų, atkreipkite dėmesį, kad šių debesų apačia – labai siaura ir jie gali susiformuoti virš jūsų kiemo ar tiesiog kitoje gatvės pusėje. Įgavę impulsų, jie tampa ekstremalių gamtos reiškinių kieme priežastimi“, – teigia klimatologė dr. A. Galvonaitė.
Konvekciniai procesai ypač būdingi vasarai, o šiltėjant klimatui, jie tik dar labiau ekstremalėja.
Efektyviausi – balti stogai
Mokslininkai ištyrė, kad efektyviausi stogai yra baltos spalvos. Mat jie atspindi maždaug tris karus daugiau Saulės šviesos atgal į atmosferą. Sugerdami gerokai mažiau Saulės spinduliuotės, balti stogai taip kompensuoja dalį klimato šiltėjimo efekto, kurio priežastis – išmetamosios šiltnamio dujos.
Paskaičiuota, kad jei viso pasaulio stogai būtų nudažyti baltai, dėl padidėjusios Žemės atspindimos spinduliuotės temperatūra sumažėtų vienu laipsniu, mat vėsinamasis spalvos pakeitimo efektas prilygsta 44 mlrd. tonų anglies dvideginio dujų pašalinimui iš atmosferos.
Tokių stogų privalumu įvardijama ne tik klimato kaitos prevencija, tačiau ir kiti, tiesiogiai žmonėms svarbūs veiksniai. Pavyzdžiui, baltos spalvos stogais dengtuose namuose mažiau įšyla viršutiniuose aukštuose įrengtos gyvenamosios erdvės, tad rūpinamasi čia gyvenančių žmonių sveikata bei taupomi finansiniai ištekliai, nes nereikia kondicionierių.
Statybų specialistai pastebi „uždarą ratą“
Statybininkai pastebi ir tai, kad atsižvelgus į klimato kaitą ir įrengus draugiškus aplinkai stogus, jie yra gerokai ilgaamžiškesni nei tie, kurie prisideda prie klimato šiltėjimo.
Taip yra dėl labai paprastos priežasties, kuri panaši į „uždarą ratą“: labiau įšylantys stogai, prisidedantys prie ekstremalių reiškinių suaktyvėjimo, dažnai ir būna negailestingai atakuojami ir niokojami įvairių stichijų.
Tad jei į savo kiemą nenorime „pasikviesti“ viesulų, škvalo, krušos ir kitų panašių reiškinių, norime turėti saugią gyvenamąją, išteklius tausojančią aplinką, būtina pagalvoti ir apie tai, kuo uždengėme savo namo stogą.
Ir ne tik: įvairūs paprasti sprendimai, tokie kaip elektros ir šilumos energijos, vandens taupymas namuose, atsinaujinantys energijos šaltiniai ar net ekologinis daržovių darželis gali gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, padėti sutaupyti pinigų ir pasirūpinti visos planetos ir žmonijos ateitimi.
