a. galvonaitė

Orai kasdien mums pateikia siurprizų, saulę keičia lietus, o šį – kruša. Klimatologė ir fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė sako, kad saulėtą dieną sau, o ir kaimynui, galima iššaukti krušą ar mažą lietų, tereikia šį tą žinoti apie gamtą. Taigi, nereiktų stebėtis, kai vasarą viename gatvės gale lyja, o kitame – šviečia saulė. Tai – ne raganavimas. Vasarą dažnai nutinka taip, kad lietus arba net škvalas siaučia labai mažoje teritorijoje.

Europos bušido čempionas, olimpinis rekordininkas, šachmatininkė ir net stipriausias pasaulio žmogus – tokiais neeiliniais veikėjais „apsiginklavusios“ politinės partijos šiemet mėgins užkariauti rinkėjų širdis Seimo rinkimuose.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtina, jog „tvarkiečių“ kandidatų į Seimą sąraše turėtų atsidurti garsi klimatologė Audronė Galvonaitė. „Atvirai sakant, viską parodys rytojus. Principinį sutikimą A. Galvonaitė yra davusi. Kas gali pasikeisti iki rytojaus ryto, aš nežinau, bet yra buvę tokių gyvenimo atvejų, kad žmogus per naktį atsibunda su kitokia nuomone. [...] Bet principinį sutikimą ji yra davusi“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Paksas.

„Aš labai dažnai sakau: nori savo kieme turėti krušą, viesulą, škvalą ar ką tik nori, – užsidenk namo stogą kokia nors ypatinga danga. Tai tikrai veikia“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Įvairios mokslinės studijos rodo, kad stogų dangos gali lemti ne tik ekstremalių reiškinių dažnį namo kieme, tačiau ir išgelbėti pasaulį nuo klimato perkaitimo.

Anksčiau uraganai turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Taip sako sinoptikė Audronė Galvonaitė. LRT Radijo klausytoja panoro sužinoti, kaip siaučiantys uraganai gauna vardus. „Dabar šėlsta uraganai: Anatolijus, Feliksas, Rita. Iš kur šita vardų kilmė?“ – domisi klausytoja. Sinoptikė A. Galvonaitė sako, kad uraganus pirmiausiai pastebėdavo jūreiviai.

Klimatologė Audronė Galvonaitė pripažįsta, kad šią sausio savaitę įsitvirtinusi teigiama temperatūra žiemai tapo beveik norma. Didelių šalčių neprognozuojama ir toliau. „Dar kas nors prisimena 2008-uosius metus, kai mes turėjome labai šiltą visą žiemą ir visai neturėjome sniego? Tokie klimato nuokrypiai dabar jau beveik norma. Pasižiūrėjome ir amerikiečių prognozes – jie prognozuoja tikrai labai šiltą sausį, vasarį ir netgi kovą. Manau, ir pas mus bus panašiai.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Vakar su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviais bei pedagogais buvo atvykusi susitikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Ji teigė, kad ši žiema yra netradicinė, nebūdinga Lietuvai, nors dar šiltesnė buvo prieš penkerius metus, ir tokios besniegės žiemos kartosis.

Vis dažniau perspėjama apie galingas audras bei itin stiprius vėjus, nors klimatologai tikina, kad nėra esminių vidutinio vėjo greičio pokyčių. Klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad susiklostė gana paradoksali situacija. Vis dažniau tarp žmonių kalbama, kad pastaraisiais metais itin sustiprėjo ir pagausėjo vėjai. Klimatologai ramina, kad taip nėra. „Vėjai nestiprėja, tik ekstremalių reiškinių skaičius dažnėja ir jie darosi pavojingesni. Gūsių, škvalų, ekstremalių reiškinių atsiranda.

Žmogus turi genetinę klimatinę atmintį. Todėl mūsų organizmas labiausiai pritaikytas gyventi ten, kur gimėme. Todėl po septynių dienų poilsio šiltuosiuose kraštuose neretai grįžtame labiau pavargę negu pailsėję. Tokias mintis Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje sveikatos konferencijoje išsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. Ar sveika Maldyvuose sutikti Naujuosius metus? A. Galvonaitė pateikė paprastą pavyzdį.

Praėjusi vasara buvo šiltesnė, negu įprasta Lietuvoje, o žiema turėtų būti tradicinė. „Šalnų bei snyguriavimo galime sulaukti ir spalį, tačiau tikroji žiema prasidės antroje gruodžio mėnesio pusėje“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ antradienį teigė klimatologė Audronė Galvonaitė. – Anksčiau prognozuota, kad rugsėjis ir visas ruduo bus šiltesnis ir sausesnis, nei vidutinės daugiametės normos. Ar tos prognozės nesikeičia? – Kol kas tvirtinasi: praeita dekada Lietuvoje buvo 2,4 proc.

 LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Ruduo į Lietuvą ateina po truputį ir atsineša vėsias naktis bei tirštus rūkus. „Manau, ruduo bus gražus. Žinoma, jis bus permainingas ir turėtų mus kuo nors nustebinti“, – LRT televizijos naujienų laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako klimatologė Audronė Galvonaitė. Galima pastebėti, kad prie Lietuvos šiomis dienomis yra priartėjusi aukšto slėgio sritis – dėl to Lietuvoje dar gana šilta ir gražu.

Vidutinė liepos temperatūra bus ne 16,7 laipsnio, kaip paprastai būna Lietuvoje, o apie 18 laipsnių, sako klimatologė Audronė Galvonaitė. „Liepos vidutinė temperatūra yra 16,7 laipsnio. Numatoma, kad ši liepa 1–2 laipsniais bus šiltesnė nei turėtų būti Lietuvoje. Taigi galima tikėtis, kad vidutinė temperatūra bus ne 16,7, o apie 18 laipsnių. Tai yra gana aukšta temperatūra“, – teigia A. Galvonaitė.

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad savaitgalis bus neprastas: nors naktimis vietomis temperatūra nukris žemiau nulio, tačiau dienomis bus šilta, o dulkes nuplaus ir besikalančią žolę palaistys lietus. „Savaitgalis, sakyčiau, bus visai neprastas, tik šiek tiek vėsesnis. Rytoj gal ir sulauksime lietaus, kurio labai reikia, kad nuplautų visas dulkes ir žolytė pradėtų labai greitai kaltis.

Sausio pabaigoje paspaus šaltukas, tačiau ir antroji žiemos pusė bus šiltesnė nei įprasta, prognozuoja klimatologė.Anot Audronės Galvonaitės, ši žiema pasižymi gana aukštomis temperatūromis bei vėlyvu sniegu. „Žiema ne tik ką prasidėjo, ji prasidėjo seniau, tik buvo besniegė. Buvo gana aukštos temperatūros, beveik visą laiką jos buvo aukštesnės negu turėtų būti Lietuvoje. Turėjome šiltą pirmąją žiemos pusę“, – Lietuvos radijui teigė klimatologė.

Žąsys pūkuotos, kiškiai riebūs, kalendoriuje gruodis, o žiemos nėra. Rytais greičiau kvepia nesibaigiančiu vėlyvu rudeniu. Ką kaltinti, kad žiema dar neatėjo ir, kalbama, net neketina ateiti? Tai klausimas Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėjai mokslų daktarei Audronei Galvonaitei.

Lietuvos klimatologai teigia, jog šis ruduo buvo vienas šilčiausių mokslinių stebėjimų istorijoje, ir prognozuoja neįprastai šiltą žiemą. Specialistų teigimu, jei vidutinė oro temperatūra gruodžio mėnesį siekdavo 2-3 laipsnius šalčio, šį sezoną vidutinė temperatūra nusistovės apie nulį.

Dažna vasara nepraeina be gamtos stichijų siautėjimo. Šiemet daugumą tautiečių nustebino dalyje Lietuvos siautęs viesulas. Stichija ne tik įbaugino Radviliškio ir Šiaulių rajonų gyventojus, bet ir pridarė namažai nuostolių. Reiškinys, dažniau būdingas JAV regionams nei Lietuvai, įdomus ir specialistams. Kaip pabrėžė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė A. Galvonaitė, viesulai nėra jau toks retas reiškinys Lietuvoje.

Šių metų orai yra šiltesni nei įprasti orai vasarą Lietuvoje. Sinoptikų duomenimis, vidutinė liepos mėnesio temperatūra šalyje viršija įprastas normas. Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šiltesnis nei paprastai šiemet turėtų būti ir rugpjūtis. „Na ne visai tradicinė ta liepa. Buvo numatyta, kad ji bus šiek tiek šiltenė. Kai kada priartėja prie klimatinės normos, tai vėl nutolsta. Manau, kad šitaip kartosis ir per visą vasarą“, – Lietuvos radijui sakė klimatologė.

Jau senokai pasaulio mokslininkai garsiai išreiškia susirūpinimą dėl klimato kaitos planetoje, bet prie keturių metų laikų pratusiems lietuviams Antarktidos ledynų tirpsmas, rodos, didelio siaubo nekelia. Veltui, nes jau ir Lietuvoje pastebėti klimato kaitos padariniai. Apie gamtos išdaigas klimatologė Audronė Galvonaitė sakė: „Šiemet vasara buvo neįprasta, nes tokie beveik du mėnesius trukę karščiai pasitaiko retai.