Jau senokai pasaulio mokslininkai garsiai išreiškia susirūpinimą dėl klimato kaitos planetoje, bet prie keturių metų laikų pratusiems lietuviams Antarktidos ledynų tirpsmas, rodos, didelio siaubo nekelia. Veltui, nes jau ir Lietuvoje pastebėti klimato kaitos padariniai.
Apie gamtos išdaigas klimatologė Audronė Galvonaitė sakė: „Šiemet vasara buvo neįprasta, nes tokie beveik du mėnesius trukę karščiai pasitaiko retai. Yra buvę vasarų, kai termometro stulpelis pakildavo virš trisdešimties laipsnių ir tokia temperatūra laikydavosi keletą dienų ar savaitę, bet tokie karščiai, kokius matėme šiemet, Lietuvai nėra įprastas reiškinys.“
Lietuviai juokavo, kad pamažu Lietuva savo klimatu tampa panaši į Ispanija. Pasak klimatologės, kai tokia temperatūra išsilaiko devynias dienas, privaloma viešai paskelbti apie stichinį reiškinį – kaitrą: „Šiemet orai, tarsi, žaidė su mumis, nes vos susiruošdavome apie tai pranešti, karštis dienai ar net dviems imdavo slūgti. Nepamenu tokių metų, kad kasdien būtų reikėję minėti žodį „perkūnija“, kuris šią vasarą jau buvo tapęs tikru keikmažodžiu. Per metus Lietuvoje dienų su perkūnija skaičius svyruoja nuo 19 iki 45, o vien vasaros metu užfiksuotas rekordinis šių dienų skaičius“.
Į klausimą, ar tikėtina, kad ir kitos vasaros bus tokios karštos, klimatologė sakė: „Sunku nuspėti, ar kitais metais kaitra bus tokia pat, bet kad anomalios temperatūros kartosis visais metų laikais – tai akivaizdu. Sulauksime neįprastų metų laikų – tiek rudens, tiek žiemos.“
Klimatologė patikino, kad prie klimato kaitos teks pratintis ir su tuo susigyventi , nes keičiantis pasaulio klimatui, keičiasi ir mūsų aplinka. „Vidutinė metinė temperatūra kasmet didėja. Klimato atšilimo požymiai matyti jau ne pirmi metai: Lietuvoje atsiranda įvairių gyvūnų ir augalų, kuriems anksčiau pas mus gyventi nebuvo tinkamos sąlygos. Atsiranda naujos gyvūnų rūšys, o mūsų klimatui būdinga gyvūnija ir augmenija traukiasi labiau į šiaurę. Baltijos jūroje pasirodė silkiniai rykliai ir kardžuvės – tai pirmieji žvalgai. Šie gyvūnai gyvena tropinio klimato teritorijose, bet jiems, matyt, ten tapo per karšta.“
Pašnekovė taip pat priminė piranijas, kurios buvo pastebėtos Lenkijos ir Ukrainos upėse bei penkiose Rusijos Federacijos vietose. „Piranijos – Pietų Amazonės gyventojos. Tikėtina, kad žmonės pirmiausiai jas laikė akvariumuose ir tik vėliau sąmoningai ar ne paleido į upes. Faktas, kad šie gyvūnai ne tik sugebėjo išgyventi, bet ir daugintis, rodo, jog sąlygos išlikimui palankios.“
A. Galvonaitės teigimu, vis dažniau Lietuvoje prabylama apie karščio bangas, organizmo dehidratacijos pavojų: „Gali būti, jog sulauksime Lietuvoje tokių vasarų, kai ir pas mus bus siesta, todėl nevaikščiosime gatvėse dienos metu. Pastebimas dažnesnis ir intensyvesnis vandens žydėjimas ir upių užžėlimas. Pokyčius rodo ir minkštėjantis asfaltas ar įkaistantys traukinių bėgiai“, – komentavo specialistė.
Apie žmogaus organizmo gebėjimą prisitaikyti prie tokių klimato pokyčių A. Galvonaitė sakė: „Gimę ir užaugę tropiniuose kraštuose žmonės lengviau prisitaiko prie karščio. Lietuviams, ypač pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, aklimatizuotis bus sunkiau. Lietuvoje yra drėgna ir kūnas jaučia kur kas didesnę temperatūrą nei rodo termometro stulpelis. Priklausomai nuo metų laiko reiktų prie termometro parodymo dar pridėti arba atimti po 10 laipsnių, tuomet bus aiškiau, kokią temperatūrą jaučia žmogaus kūnas.“
