Aplinkosaugininkai ir neringiškiai vienu balsu tvirtina, kad Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos Nidoje aikštelę būtina sutvarkyti, tačiau nesutaria, kaip tai padaryti.
Atkurti saulės laikrodį ant Parnidžio kopos Nidoje nebus taip paprasta, kaip tikėjosi kurorto vadovai, nors trūkstama nulaužtos stelos dalies kopija jau pagaminta ir prieš gerą pusmetį atgabenta į Lietuvą.
"Šią teritoriją reikia kuo greičiau sutvarkyti. Dėl unikalių vaizdų, atsiveriančių nuo kopos, ją itin mėgsta į Neringą atvykstantys svečiai", - prieš vakarykštę diskusiją Aplinkos ministerijoje kalbėjo Neringos savivaldybės vadovas Vigantas Giedraitis. Tačiau jai pasibaigus meras neslėpė nusivylimo: "Dabar man aišku, kad laikrodis gulės kaip ir gulėjęs."
("LŽ" nuotr.)
Laikrodis atsirado nelegaliai
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad saulės laikrodis - nelegalus statinys, todėl jo atstatymą reikėtų traktuoti kaip naują statybą. "Laikrodis buvo pastatytas be privalomo suderinimo su Aplinkos apsaugos departamentu, taigi tai - nelegalus statinys. Todėl dabartinius sumanymus derėtų vadinti ne atstatymu, o pastatymu, nauja statyba, - aiškino KNNP vadovė. - Ir šį kartą su KNNP direkcija šios statybos projektas nebuvo suderintas, nors Neringos savivaldybė jai būdingu stiliumi iš anksto, dar negavusi būtino pritarimo, iš Kinijos atsivežė brangiausių medžiagų. Taip daromas spaudimas Aplinkos ministerijai ir visuomenei."
A.Stancikienė pasiūlė alternatyvą: saulės laikrodį statyti kitoje vietoje, o ant Parnidžio kopos įrengti informacinį stendą, kuriame būtų paaiškinta, kad tos akmeninės nuolaužos simbolizuoja žmogaus pralaimėjimą konkuruojant su gamta.
Jai antrino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė. Pasak jos, saulės laikrodžio statybai naudoti granito luitai yra tarsi svetimkūniai kopose. R.Baškytės nuomone, čia galėtų stovėti medinė konstrukcija, o ne monumentas iš Karelijos granito. VSTT direktorės įsitikinimu, pati gamta netoleravo šio beveik 14 metrų aukščio statinio - 1999 metų lapkritį pajūrį nusiaubęs uraganas "Anatolijus" nuvertė ir viršutinę laikrodžio stelos dalį. "Manau, į tai reikėtų atsižvelgti ir klaidų nebekartoti", - sakė R.Baškytė.
Kopą išgelbėjo betonas
Tačiau vienas laikrodžio autorių etnologas Libertas Klimka teigė, jog astronominiu požiūriu Parnidžio kopa yra tinkamiausia vieta Lietuvoje saulės laikrodžiui. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik nuo kopos galima pamatyti, kaip saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. "Saulės laikrodis yra jungtis tarp žmogaus ir gamtos", - tvirtina mokslininkas.
Saulės laikrodis-kalendorius ant Parnidžio kopos buvo pastatytas 1995 metais. Idėja ten įrengti jį kilo tuometiniam Neringos architektui Algimantui Zavišai. "Sovietmečiu Parnidžio kopai buvo uždėta betoninė "kepurė", o nuo pagrindinio įvažiavimo į kurortą nutiestas asfaltuotas keliukas - kad tarybiniai funkcionieriai galėtų savo svečius volgomis atvežti į kopos viršuje įrengtą apžvalgos aikštelę, - prisiminė L.Klimka. - Tačiau ta vieta buvo bedvasė, todėl ją reikėjo estetizuoti, suteikti dvasingumo. Savivaldybė paskelbė konkursą ir mes su architektu Ričardu Krištapavičiumi bei skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu jį laimėjome. Dabar jau daugelis pripažįsta, kad kaip tik betoninė "kepurė" ir išgelbėjo Parnidžio kopą, neleido jai sparčiai sunykti. Juk pačią kopą vėjas nupustė, o apžvalgos aikštelė ir saulės laikrodis liko."
