Pirmą kartą visuomenės teismui pateikus Neringos savivaldybės bendrojo plano koncepciją, paaiškėjo, kad pagrindinio teritorijos planavimo dokumento strategai kurortą įsivaizduoja kaip pasyvios rekreacijos vietovę, kurioje poilsis būtų prieinamas ne vien turtingųjų luomui.
Pagal Neringos tarybai siūlomą tvirtinti bendrąjį planą, Neringoje 15-18 proc. padaugėtų viešbučių. Tiesa, jie būtų maži, ne daugiau 2 žvaigždučių, - neva tokia tvarka galioja daugelyje pasaulio UNESCO saugomų teritorijų.
Veikiant ne internacionaliniams, o mažiems nakvynės namams, poilsiautojai turėtų progą ne tik pigiau apsigyventi, bet ir tiesiogiai pabendrauti su namų šeimininkais. Tai neva sustiprintų kultūrinius ir žmogiškuosius ryšius, leistų geriau pažinti savitą gyvenimą, tradicijas.
Tačiau tokie užmojai gana skeptiškai vertinami Neringos politikų, kurie įsitikinę, kad pigios klasės apgyvendinimo įstaigos nesugebėtų išgyventi.
Sanatorijos ir baseinai
Vakar Bendrojo plano rengėjai viešojo svarstymo metu visais įmanomais būdais bandė įrodyti, kad aplinkosaugininkai neva pramanytomis istorijomis piešia masinės urbanizacijos baubus.
Vienas iš planavimo dokumento rengėjų Vilniaus universiteto profesorius Paulius Kavaliauskas pateikė tokius skaičius: visoje Neringos savivaldybėje tik 0,6 proc. teritorijos užimtų gyvenvietės, 0,6 proc. - rekreacinės paskirties statiniai ir tiek pat - inžineriniai, technologiniai objektai. 86 proc. teritorijos ploto būtų konservacinė zona.
Iš jos 21 proc. - rezervatai, per 63 proc. - gamtiniai draustiniai, 9,7 proc. - subnatūralios rekreacinės teritorijos: miško parkai, poilsiavietės, paplūdimiai.
Aptardamas rekreacinius prioritetus, kitas profesorius - Vladas Stauskas - pabrėžė, kad būtina yra skatinti vandens turizmą ir kuo mažiau apkrauti teritoriją autotransportu.
Šiuo tikslu, pabrėžė jis, būtina ir valstybės parama verslininkams.
Taip pat ketinama atnaujinti visas krantines, įrengti jachtų prieplauką Juodkrantėje bei Pervalkoje. Planuojama atkurti istorinį miško parką Juodkrantėje.
Siekiant sumažinti kurorto sezoniškumą, Bendrojo plano rengėjai „įpaišė“ dengtus baseinus su šildomu vandeniu bei sveikatingumo sanatorijas. Tai esą nebūtų vandens atrakcionų parkai, o nedidelės gydyklos su tokiomis paslaugomis, kaip pirtelės, purvo vonios, masažai ir panašios procedūros.
Užkliuvo aikštelės
Visgi planavimo dokumento rengėjai sulaukė kritikos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) - viešame svarstyme dalyvavusi minėtos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Gruzdytė peikė planus įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių: vien Nidoje ketinama įrengti apie 1 tūkst. papildomų stovėjimo vietų.
„Tas planas mums nėra kardinaliai nepriimtinas, tačiau diskutuotinas yra siekis minėtą dokumentą tvirtinti Vyriausybėje, nes tektų keisti aibę teisės aktų bei negalima veikti atbuline data. Mums kelia nerimą gyvenamųjų teritorijų plėtra, nes jei yra apskaičiuota, kad po dešimties metu Neringoje sumažės gyventojų, tai kam tada plėsti urbanizaciją?
Netinka ir tai, kad planuojama nakvynės namus statyti pajūrio ruože. Kitas dalykas - šiuo metu apie 30 objektų teisėtumas yra ginčytinas, tad Bendruoju planu jų įteisinti negalima. Arba palikti taip, kaip buvo prieš teisinius ginčus, arba baltas dėmes“, - dėstė aplinkosaugininkė.
Bendrojo plano rengėjai stebėjosi, esą aplinkosaugininkai naudojasi savotišku „žaliuoju ekstremizmu“ ir pamiršta, kad Neringa - istorinis kurortas, tad panaikinti tokį statusą reikštų sunaikinti ir visą Kuršių neriją.
„Mes labai sunkiai susikalbame. Rengiant Bendrąjį planą, teko susidurti su „žaliųjų“ gamtos ir kultūros fundamentalizmu. Su puolimu. Trukdo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ar direktorės Aurelijos Stancikienės priešiškumas. Stebėtina ir Kuršių nerijos mistifikavimo bei politizavimo atmosfera. Pasakysiu trumpai: velnias mus į tą galerą nešė? Aš per 40 veiklos metų nemačiau tokio puolimo ir priešiškumo, nors mes stengiamės daryti viską, kad šis unikalus gamtos kampelis būtų išsaugotas, bet kartu ir pritaikytas žmonėms, - teigė P. Kavaliauskas. - Mus kaltina urbanizacija, tačiau urbanizuota juk bus tik vos 1,2 proc. teritorijos. Manau, vietiniai gyventojai turi tokią prigimtinę teisę.
Mes net padidinome saugomų teritorijų plotą ir skaičių. Bus išplėstas Parnidžio gamtinis rezervatas, įkurtas naujas - Raganų katilo - draustinis. Mus vos ne nusikaltėliais vadina, nors pagal 1994 metais patvirtintą ir morališkai atgyvenusį Bendrąjį planą yra įvestas pereinamumas. Jokių kardinalių ar labai drastiškų pokyčių nebus“.
Bendrajame plane išskirtos teritorijos, kurios, P. Kavaliausko žodžiais tariant, „yra altoriai, kurių liesti ne valia“.
„Viešasis interesas nėra vien aplinkosauga. Teko derinti tris faktorius: gamtos apsaugą, rekreaciją bei turizmą ir vietos bendruomenės poreikius. Kuršių nerija yra apsaugota nuo totalinės urbanizacijos ir čia Jūrmalos jokiu būdu nebus. Aplinkosaugininkai tarsi Bibliją skaito Kuršių nerijos nacionalinio parko Generalinį planą, tačiau pagal jį tokių baisybių buvo priplanuota! Kad ir tas pats oro uostas: niekas nesiruošia jo daryti modernaus ar tarptautinio. Jis liks kaip pakilimo takas, tačiau būtina įrengti skrydžių valdymo centrą. Juk ir šalies prezidentas jame nusileidžia dabar be jokios dispečerinės. Tai nėra saugu“, - ilgiau nei valandą įrodinėjo P. Kavaliauskas.
Bendrojo plano sprendiniai dar bus koreguojami, vyks daugiau viešų diskusijų, o Neringos taryba bandys jį patvirtinti greičiausiai kitą mėnesį. Įteisinti minėtą dokumentą pagal Vyriausybės nutarimą privaloma dar šiais metais.
Greta Neringos Bendrojo plano yra ruošiamas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.
Denisas NIKITENKA
