Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, keturiasdešimtmečiams ar penkiasdešimtmečiams įvykęs ūminis širdies infarktas jau nebestebina. Tačiau ši liga gali užklupti net ir 20–29 m. jaunuolius.
„Ką tik pristatytame tyrime* Izraelio mokslininkai analizavo labai jaunų 20–29 metų amžiaus pacientų, kuriems pirmą kartą pasireiškė širdies infarktas, simptomus, ligos eigą, rizikos veiksnius ir priežastis, nulemiančias infarkto išsivystymą“, – dalinosi jis socialiniame tinkle.
Kaip nurodė gydytojas, sergančiųjų vyrų amžiaus vidurkis buvo 26,5 m. Labiausiai paplitęs rizikos veiksnys įvardytas rūkymas.
„Pusė rūkančiųjų kartu vartojo kanapes, dalis psichoaktyviąsias medžiagas. Kas ketvirtas pacientas sirgo arterine hipertenzija, turėjo viršsvorį“, – vardijo R. Kubilius.
Kiekvienas turime unikalų asmens, bet ir sveikatos kodą – 0 | 3 | 5 | 140| 5 | 3| 0.
Svarbus rizikos veiksnys buvo paveldimumas ir genetinis polinkis, ypač šeiminis cholesterolio apykaitos sutrikimas.
„Didžiajai daliai pacientų ligos eiga buvo sunki ir komplikuota: per stebėjimo laikotarpį daliai pacientų širdies atakos pasikartojo“, – dalinosi gydytojas.
Sveikatos kodas, kurį privalu įsiminti visiems
Kardiologas priminė, kad ne tik kiekvienas turime unikalų asmens, bet ir sveikatos kodą – 0 | 3 | 5 | 140| 5 | 3| 0.
- 0 | Nerūkyti
- 3 | 3 km kasdienis pasivaikščiojimas ar 30 min mankšta
- 5 | 5 porcijos vaisių ir daržovių kasdien
- 140 | AKS < 140
- 5 | Bendrasis cholesterolis kraujyje < 5 mmol/l
- 3 | Blogasis cholesterolis kraujyje < 3 mmol/l
- 0 | NE antsvoriui ir cukriniam diabetui
Taip pat sulaukus 40 m. reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nemokamai pasitikrinti pagal ŠKL patikros programą.
Pasak gydytojo, didžiausia grėsmė yra ta, kad visi rizikos veiksniai yra nebylūs ir dažnas nežino, kad juos turi.
„Ir būtent gydytojas gali padėti juos „suinventorizuoti“ ir koreguoti. Labai svarbus paciento įsiklausymas į gydytojo teikiamas rekomendacijas, apskritai drausmingumas jas vykdyti, vartoti vaistus.
Ne visi tai priima atvira širdimi, neretai reikia kažkokio sukrėtimo, papildomo postūmio arba tiesiog ir patys galvojame, kaip surasti tos motyvacijos, su kokiu raktu „įeiti“ į pacientą, kad pats tai suprastų.
Dažnai mūsų pacientai numoja ranka – nėra laiko, ne dabar, galbūt prie to grįšiu ateityje. Tuo metu mumyse tūnančios ligos nelaukia ir atlieka pražūtingą darbą širdies kraujagyslėse ir kitose sistemose.
Kita vertus, sakome, kad visi dideli dalykai, lauksiantys ateityje, prasideda nuo mažo pokyčio. Jei žmogus vakare sugrįžta surinkęs tuos 10 tūkst. žingsnių arba išsportavęs, jis pats sako, kad virtuvėje turi būti santūrus – jau žino, kad norint nesumažinti sveikatinančio poveikio, galbūt turi atsisakyti kažkokio produkto, kurio įprastai suvartotų eidamas miegoti“, – „Žinių radijui“ anksčiau kalbėjo R. Kubilius.
* Noum I. European Journal of Preventive Cardiology 2025, 32, 172–174
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
