Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.
„Kai pas mus ateina pacientas, pirmiausiai esame priversti kalbėti apie visas nemedicinines gydymo galimybes, gyvenimo būdo pokyčius, kiek čia yra rezervo. Ir dažnai mūsų pacientai numoja ranka – nėra laiko, ne dabar, galbūt prie to grįšiu ateityje.
Tuo metu mumyse tūnančios ligos nelaukia ir atlieka pražūtingą darbą širdies kraujagyslėse ir kitose sistemose. Dėl to gyvenime būtina stabtelti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Pasak jo, neatsitiktinai veikiančios ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir kitų lėtinių ligų prevencinės programos tarsi primena, kad būtina stabtelti, nueiti pas gydytoją ir sudalyvauti visose prevencijos programose, kurios gali padėti jautriausiai aptikti ankstyviausius ligos požymius.
„Tad visi vyrai ir moterys, sulaukę 40-ies, turėtų nuvykti pas šeimos gydytoją, kad pasitikrintų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką“, – paragino R. Kubilius.
Rizikos veiksniai nebylūs, bet labai grėsmingi
Pasak jo, didžiausia grėsmė yra ta, kad visi rizikos veiksniai yra nebylūs ir dažnas nežino, kad juos turi.
„Ir būtent gydytojas gali padėti juos „suinventorizuoti“ ir koreguoti. Labai svarbus paciento įsiklausymas į gydytojo teikiamas rekomendacijas, apskritai drausmingumas jas vykdyti, vartoti vaistus.
Ne visi tai priima atvira širdimi, neretai reikia kažkokio sukrėtimo, papildomo postūmio arba tiesiog ir patys galvojame, kaip surasti tos motyvacijos, su kokiu raktu „įeiti“ į pacientą, kad pats tai suprastų.
Dažnai mūsų pacientai numoja ranka – nėra laiko, ne dabar, galbūt prie to grįšiu ateityje. Tuo metu mumyse tūnančios ligos nelaukia ir atlieka pražūtingą darbą širdies kraujagyslėse ir kitose sistemose.
Kita vertus, sakome, kad visi dideli dalykai, lauksiantys ateityje, prasideda nuo mažo pokyčio. Jei žmogus vakare sugrįžta surinkęs tuos 10 tūkst. žingsnių arba išsportavęs, jis pats sako, kad virtuvėje turi būti santūrus – jau žino, kad norint nesumažinti sveikatinančio poveikio, galbūt turi atsisakyti kažkokio produkto, kurio įprastai suvartotų eidamas miegoti“, – komentavo R. Kubilius.
Kaip pats gydytojas saugo savo širdį?
Paklaustas, kaip pats dorojasi su stresu, gydytojas pasakojo išsiugdęs savybę vakare visus rūpesčius iš galvos kažkur „iškelti“ ir užmigti.
„Tiesiog nebūnu su jais, kol kas man tai pavyksta. Aišku, norėčiau daugiau sportuoti ir būti fiziškai aktyvesnis, bet (...) būtina surinkti tam tikrą žingsnių kiekį, susilaikyti nuo tam tikrų produktų, kažko atsisakyti ir tada vienas veiksmas kažkaip pritraukia kitą. Be abejo, nuolat apie tai galvoju.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad neturiu įvairiausių pagundų, bet, kita vertus, tai ir yra nuolatinės kiekvieno mūsų kovos“, – atviravo kardiologas.
Kartu jis papasakojo ką tik sutikęs savo pacientą, kuris pasigyrė, kad jau 4 dienas neberūko elektroninės cigaretės.
„Tai pasidžiaugiau tuo, bet po kurio laiko matau, kad jis jau atsirado su kepta duona – sako: „Negaliu, mečiau rūkyti ir taip norisi saldumynų, sūraus maisto“, – dalinosi gydytojas.
Kita vertus, vien metimas rūkyti jau stipriai sumažina kardiovaskulinių ligų riziką: „Matematiškai suskaičiavus visus rizikos veiksnius, apdorojant statistiškai rūkymas kaip kintamasis yra be galo svarbus.
Vieni tyrimai rodo, kad jei pacientas, 70-ies metų patyręs infarktą metė rūkyti, tai jį net labiau apsaugo nei tam tikrų vaistų vartojimas. Rūkymo žala kraujagyslėms yra be galo svarbi.“
Laiptai vietoj lifto – jau geras sprendimas
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kraujagyslėms stresą kelia ir nepakankamas miegas.
„Kraujagyslės taip pat patiria stresą, jei nėra išmiegama 6 valandų, tada labiau formuojasi aterosklerotinės plokštelės. Maža to, neišsimiegojęs pacientas kitą dieną suvartoja 400 daugiau kilokalorijų, nes atsiranda stresas, nepasitenkinimas, kažko ieškojimas.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad neturiu įvairiausių pagundų, bet, kita vertus, tai ir yra nuolatinės kiekvieno mūsų kovos.
Tai mano gal toks receptas bandyti atsiriboti ir atsiduoti miegui. Esu kritiškas, puikiai žinau, kas mano sveikatai tinkama, netinkama, nuo ko būtina atsiriboti. Ir su pacientais dirbame panašiai, kad pokyčiai, kiekvienas sveikesnis žingsnis vyktų pamažu. Sprendimas nesinaudoti liftu jau būtų mažas žingsnis sveikos gyvensenos link“, – patarė R. Kubilius.
Jis pasakojo šiais metais norintis kasdien išvaikščioti bent 5 kilometrus: „Kol kas tai sekasi, paprastai tą darau vakare. Žinau, kad užgaištu apie 45–60 minučių, tai savotiškas atsiribojimas, laikas sau.
Tai jau tapo malonia rutina ir, tikiuosi, kad pavyks ją išlaikyti. Dar papildomas teigiamas poveikis, kad nuskaidrėja mintys, atsiveria kažkas naujo, ko gal iki to nesugebėdavai apčiuopti ar įžvelgti.“
Kaip dažnai matuoja kraujo spaudimą?
Paklaustas, kokį pavyksta išlaikyti kraujo spaudimą, gydytojas teigė, kad jis kaip įkopus į šeštą dešimtį yra normalus.
„Rugsėjo mėnesį sulaukęs 50-ies metų žinau, kad man spaudimas neturi būti didesnis nei 140 mmHg. Be abejo, kartais neverta vadovautis vien šia riba – kartais ir saikingai padidintas kraujospūdis, jei jis lydimas rizikos veiksnių – rūkymo, nekoreguoto cholesterolio, gali daryti žalą organizmui“, – kalbėjo kardiologas.
Jis teigė dažnai kraujo spaudimo nesimatuojantis, tačiau aiškiai jaučiantis, jei jis padidėja: „Kai yra stresinės aplinkybės, jaučiuosi lyg nesavas, jaučiu, kad pradeda skaudėti viršugalvį, žinau, kad yra padidintas kraujospūdis, bet kartu ir žinau to priežastį.
Kita vertus, pagal mūsų ŠKL prevencines programas, jei šeimos gydytojas tave įvertino ir įvairiapusiškai ištyrė, sakė, kad esi mažos rizikos, vėl pas jį būtina pasirodyti tik po 3–5 metų. Tai reiškia, šiam laikotarpiui esi atleidžiamas nuo visų priemonių.“
Jei visi rodikliai normos ribose, ar padidėjęs „blogasis“ cholesterolis – jau būtų raudona vėliavėlė susirūpinti savo sveikata? Kardiologas patikino, kad taip.
„Bet tos raudonos vėliavėlės dydis priklauso nuo to, ar turiu kitus rizikos veiksnius. O dažniausiai yra vertinamas viršutinis arterinis kraujospūdis, cholesterolis, amžius, rūkymas. Pažymima, kad vien rūkymas žmogų priskiria į didesnės rizikos grupę ir jei nusprendžiu mesti rūkyti, mano rizika reikšmingai sumažėja“, – pastebėjo R. Kubilius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
