Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad sprendimas riboti sveikatos paslaugas nepasiskiepijusiems gyventojams yra per griežtas, nes kiekvienas asmuo, mokantis privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), negali būti apribotas gauti šias paslaugas.
„Negalima neįleisti į ligonines ir neleisti vykdyti tam tikrų paslaugų – žmogus už tai susimoka. Valstybė gi nekalba, kad jei nepasiskiepijai – gali nemokėti ir PSD. Tokios kalbos nėra. Tai yra solidus mokestis dėl visos visuomenės sveikatos“, – teigia politikas.
„Tai – pati griežčiausia priemonė“?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narės Agnės Širinskienės nuomone, pradėjus riboti planines sveikatos paslaugas gyventojams dabar, ateityje žmonės pradės delsti kreiptis į medikus.
Jos teigimu, valdantieji galėjo paieškoti geresnių priemonių, nevaržančių teisių tokiu mastu, kokių bus daroma dabar.
„Skiepijimo rezultatai turi būti pasiekti įtikinėjimu, aiškinimu ir tik tada jie bus tvarūs. Dabar tie grasinimai nesuteikti paslaugų, nemokėti ligos išmokų, jie veda į niekur. Viena vertus, žmonės tiesiog pradės klastoti skiepų rezultatus arba slėps savo ligą“, – sako ji.
Anot jos, valdantieji nesugebėjo išugdyti žmonių pasitikėjimo vakcinacijos procesu, todėl viešojoje erdvėje sklaido daug mitų, kuriais tikima.
„Nėra objektyvios informacijos. Tai šiuo atveju informacijos skleidimas ir tų mitų paneigimas yra raktas į sėkmingą vakcinaciją nuo bet kurios ligos. O kai nesugebama tos informacijos pateikti, tada imamasi ir prievartos“, – pabrėžia A. Širinskienė.
V. Fiodorovas pastebi, kad tokioje situacijoje, kai skiepas matomas kaip vienintelis išsigelbėjimo būdas, „šviesti visuomenę, aiškinti, bandyti įtikinti žmones, bet jokiu būdu jų nebandyti priversti“.
„Sveikatos paslaugų apribojimas nepasiskiepijusiems žmonėms, mano manymu, tai – pati griežčiausia priemonė. Mes nekalbame apie kino teatrus, mes kalbame apie sveikatą“, – teigia politikas.
Jo teigimu, reikia iškelti klausimą, ar Vyriausybė gali iš visus „Sodros“ mokesčius, PSD, mokančio žmogaus atimti jam priklausančią teisę.
„Yra ir kitų ligų, dėl kurių gali mirti žmones. Už tai, dėl ko žmogus yra susimokėjęs, gauti teisę į tokias paslaugas, garantijas socialines, yra nesąmonė. „Ar mes „Prieisime prie to, kad nepasiskiepiję ir pensijų negaus?“, – kelia klausimą jis.
Sprendimas neapgalvotas?
Galimybių pasas, V. Fiodorovo teigimu, „toks kaip ir be vienos kojos, be vienos rankos, nes pats skiepas iš esmės nesprendžia klausimo, ar susirgsi ta liga, ar ne, tai sprendžia imunitetas“.
„Turinčio imuniteto žmogaus, priversti skiepytis, jeigu jis to nenori, negalima. Tas pats testas turi išlikti. Galimybė testuotis. Jeigu jau bando padaryti mokamą, tai ta kaina turi būti žmonėms prieinama.
Jeigu žmogus negali ir nenori skiepytis dėl įvairiausių įsitikinimų ar dėl to, kad trūksta informacijos, turi būti sudaryta alternatyva, kad žmogus galėtų pasirūpinti savo ir kitų sveikata, nebūtinai pasiskiepijęs“, – teigia politikas.
„Yra ir kitų ligų, kurioms reikia skiepo – erkinis encefalitas, kitos ligos, bet niekas apie tai nekalba, kad nepasiskiepijęs nuo tos ligos gydysis pats. Tas pats ir čia – turi būti protingumo kriterijus“, – priduria V. Fiodorvas.
Anot jo, sprendimu riboti paslaugas nepagalvota, ar paslaugas suteikiančios įmonės turi galimybes patikrinti, ar žmogus pasiskiepijęs.
„Dabar visiems užkrauti papildomi dalykai, papildomos procedūros. Darbdaviams baudos, jeigu to nedarys, tai jau Lietuvoje, tai – visiška prievarta. Mes neturime įstatyme prievarta įrašyto skiepo“, – teigia jis.
Čaplinskas: vertinu rezervuotai
Profesorius, epidemiologas Saulius Čaplinskas Vyriausybės siūlomus ribojimus teigia vertinantis labai rezervuotai.
Planines sveikatos paslaugas ribojimas nesiskiepyjantiems, anot jo, turėjo būti įvertintas trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.
„Viskas turi būti pagrįsta. Medicinoje viskas turi būti vertinama pagal naudos ir žalos gaunamą balansą. Ar siūlydami tokius sprendimus ekspertai įvertino gaunamą naudą ir gaunamą žalą? Ar buvo įvertinta trumpalaikėje ir ilgesnėje perspektyvoje? Šitie sprendimai turėjo būti vertinamai“, – sako profesorius.
„Kiekvienas sprendimas turėtų būtų pamatuotas ir įvertintas epidemiologine prasme“, – priduria jis.
Pašnekovui keista, kad premjerei ir ministrui buvo pasiūlyta tokia mintis: „Stebiuosi, kad ekspertai galėjo tokią mintį pasiūlyti sveikatos ministrui. Labai norėčiau žinoti, kas tie ekspertai, kurie taip siūlo“.
„PSO aiškiai pabrėžia, kad turime du stiprius medicininius ginklus kovai su pandemija – testavimą ir vakcina. Ir dabar dalis žmonių jau pradeda suprasti, kad testas nereiškia ligos diagnostikos, o tik infekavimo diagnostiką. Bet jei ir toliau bus apsunkintas testavimas, mes nebežinosime realios situacijos, pandemija nueis į pogrindį.
Jei ir toliau bus toks skaidymas į turinčius pasą ir neturinčius, į mus ir juos, tai tikrai mūsų laukia labai sunkus žiemos sezonas“, – neslėpė jis.
Galimybių pasas įsigalioja keliais skirtingais atvejais:
Pasiskiepijus
„Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcina – praėjus 1 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo;
„Janssen“ vakcina – praėjus 2 sav. po vienintelės vakcinos dozės suleidimo;
„Vaxzevria“ vakcina – praėjus 4 sav. po pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios vakcinos dozės;
Persirgus – praėjus 2 sav. po bet kurios vienos vakcinos dozės.
Persirgus
COVID-19 – 210 d. nuo teigiamo testo rezultato.
Atlikus testą
Turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą:
Antigeno testas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento;
SARS-CoV-2 PGR tyrimas galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo momento.
