Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.
„Pavyzdžiui, Vilniuje viešasis transportas atidaro keleiviams visas duris, keleiviai pro jas lipa. Nežinia, kas turėtų juos kontroliuoti, prašyti parodyti galimybių pasus. Galų gale, kaip patikrinti, ar tikrai jis turi tą pasą, juk ne visi keleiviai turi mobiliuosius telefonus, yra žmonių, kurie jais nesinaudoja, pavyzdžiui pensininkai.
Tad nėra jokių šansų užtikrinti tokį tikrinimą. Neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų įgyvendinti. Mieste yra keli šimtai stotelių. Taip išeina, kad kiekvienoje jų turi stovėti žmogus ir tikrinti keleivius. Vasarą Vilniuje per parą viešuoju transportu naudojasi 300 tūkst. žmonių. Kaip juos visu reikėtų patikrinti“, – retoriškai klausė vežėjų atstovas.
Keleivius teks palikti stotyje?
Anot G. Nakučio, galimybių paso tikrinimas susijęs ir su požiūriu į keleivį.
„Pavyzdžiui žmogus nusipirko bilietą, bet neturi galimybių paso, negi jį reikia palikti stotyje ir nevežti?
Keistas šis Vyriausybės sprendimas. Daugiau nė vienoje Europos šalyje nėra taikomi tokie tikrinimai viešajame transporte“, – piktinosi keleivių vežėjų atstovas.
Pasak jo, problemų kėlė jau ir privalomas testavimas.
„Įmonėse dirbantys vairuotojai yra ir vyresnio amžiaus. Ne visi turi ir moka naudotis elektronine bankininkyste. Vairuotojams buvo sunku įrodyti, kad jie yra pasiskiepiję ar pasidarę testą. Dažnai jie atsinešdavo savo banko duomenis į įmones ir prašydavo kitų darbuotojų padėti atsisiųsti galimybių pasą.
Taip išeina, kad vyresni žmonėms nebegalės naudotis viešuoju transportu ar eiti į parduotuves?“ – retoriškai klausė G. Nakutis.
Ragina ieškoti kitų būdų
Jis Vyriausybei siūlė žmones skiepui motyvuoti kitais būdais.
„Pavyzdžiui, net pasiskiepiję vairuotojai vis tiek privalo testuotis. Tai žmonės ir sako, kad tas pats turi skiepą ar ne. Jeigu jie būtų atleisti nuo skiepo tai būtų kur kas didesnė motyvaciją“, – komentavo vežėjų atstovas.
Keleivių vežimo bendrovės „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius taip pat sakė nesuprantantis Vyriausybės siūlymo tikrinti keleivių galimybių pasus.
„Pandemija tęsiasi jau 1,5 metų ir turime visi prisitaikyti prie tokių sąlygų dirbti ir gyventi, patikrinimais neužbaigsime pandemijos.
Ką mes darysime, dar galvosime, nagrinėsime tokį sprendimą ,nes jis tik šiandien pasirodė“, – teigė įmonės vadovas.
Nauji reikalavimai jau netrukus
Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo iš esmės pritarė būsimiems teisės aktų pakeitimams, kuriais įtvirtinami nauji ribojimai dėl plintančio koronaviruso.
Vyriausybės sprendimu, nauji reikalavimai būtų taikomi nuo rugsėjo 13 d.
Neatitinkant galimybių paso kriterijaus nuo šios dienos nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti ūkinę veiklą šiose srityse:
- prekyba parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, neturinčiose atskiro įėjimo iš lauko, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m.,
- sveikatos paslaugų teikimas. Sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys (Operacijų vadovo sprendimu bus nustatoma, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Būtinai pagalbai ši nuostata negalios. Vyriausybė užtikrins nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui.)
- smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min.;
- grožio paslaugos;
- keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugos;
- uždarose ir atvirose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku;
- bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugos.
