Dienraštyje “Lietuvos žinios” straipsnyje “Raikinas - G.Kirkilo patarėjas?” ir komentare per Nacionalinį radiją žurnalistas Valdas Vasiliauskas analizuoja “ekonominės socialinės avarijos” priežastis “Alytaus tekstilėje”. Iš dalies sutikdami su kritika dėl “Alytaus tekstilės” privedimo prie dabartinio bankroto, apgailestaujame dėl netikslumų ir tuo pagrindu reiškiamų kaltinimų Tėvynės sąjungos atstovams.
Publikacijos autorius reiškia kaltinimus dėl to, kad buvo leista dalį "Alytaus tekstilės" akcijų perpirkti "Marijampolės gelžbetoniui", kurio tikrasis savininkas, pasak V. Vasiliausko, yra Raimondas Burba - Suvalkijos nusikalstamo pasaulio autoritetas Raikinas. Straipsnyje teigiama, jog “Raikiną verslo interesai sieja ir su Marijampolės mero pavaduotoju socialdemokratu Vidmantu Braziu, ir su kitu mero pavaduotoju konservatoriumi Juozu Budreika”. Pažymėtina, kad konservatorius Juozas Budreika šiuo metu nėra nei Marijampolės savivaldybės tarybos narys, nei savivaldybės mero pavaduotojas. Marijampolės miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas jis ėjo 1998 – 2000 m. Juozas Budreika pabrėžia neturįs jokių sąsajų su straipsnyje minimu “Marijampolės gelžbetonio” savininku Raimondu Burba. Iš to fakto, kad Juozo Budreiko turėtas bendrovės “Budsala” akcijas nupirkę asmenys vėliau jas perdavė Raimondui Burbai, negalima J. Budreikos kaltinti turint sąsajas su minėtu asmeniu. J. Budreika pažymi, kad nė karto nėra bendravęs su R. Burba. Jis tikisi, kad “Lietuvos žinios” paneigs tikrovės neatitinkančią informaciją.
Tikrovės neatitinka ir teiginys apie tariamą konservatorių ir socialdemokratų partnerystę Marijampolėje, nes tiek praėjusioje, tiek šioje savivaldybės kadencijoje konservatoriai yra opozicijoje socialdemokratų dominuojamai daugumai.
Vertinant susiklosčiusią padėtį “Alytaus tekstilėje”, dera pažymėti, kad prieš 5 metus TS abejojo socialdemokratų dominuojamos vyriausybės sprendimu perimti šią įmonę Valstybės kontrolėn ir laikė tai daugiau priešrinkiminiu veiksmu siekiant laikinai numalšinti socialinę įtampą, bet nesiimant spręsti problemą iš esmės. Deja, nei pati vyriausybė ėmėsi įmonės modernizavimo, nei sugebėjo tam pasitelkti privatų investuotoją. Esminė G. Kirkilo vyriausybės klaida (ir čia galima sutikti su gana griežtais V. Vasiliausko vertinimais) – parduoti “Alytaus tekstilės” akcijas viešo akcijų pasirašymo būdu, nes tuomet nėra galimybių iškelti jokių sąlygų akcijų įgijėjams. TS atstovaujantis Centrinės privatizavimo komisijos narys S. Vaitkevičius oficialiai siūlė rinktis viešo aukciono (ar viešo konkurso) būdą nustatant specialias sąlygas investuotojams (dėl darbo vietų išsaugojimo, dėl minimaliai būtinų investicijų ir įmonės modernizavimo). Šis pasiūlymas kažkodėl nebuvo priimtas, nors būtent priėmus tokį sprendimą buvo išgelbėtos dar sunkesnėje finansinėje būklėje buvusios įmonės kaip “Drobė” ar “Panevėžio stiklas” (pastarosios skolos tuo metu keturis kartus viršijo įstatinį kapitalą).
TS pirmininkas A. Kubilius tikisi, kad bent dabar, kai nebeįmanoma ištaisyti buvusių klaidingų socialdemokratų vyriausybių sprendimų, Alytaus meras pateiks, o vyriausybė patvirtins reikiamais finansais grįstą programą “Alytaus tekstilės” bankroto pasekmėms amortizuoti kaip, kad neseniai padarė TS atstovaujantis Panevėžio m. meras V. Matuzas.
Neatmetama galimybė rudenį Seime grįžti prie “Alytaus tekstilės” temos ir išanalizavus buvusius vyriausybės veiksmus (neveikimą), kelti politinės atsakomybės klausimą.
Seimo Tėvynės sąjungos spaudos tarnybos vadovė Indrė Pociūtė
