Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu.
Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę
Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio. Nemažą patirtį kovoje su organizuotu nusikalstamumu turintys aukšti pareigūnai šiandien pripažįsta, kad bene labiausiai klasikinės sicilietiškos mafijos kriterijus atitiko tik Vilijampolė – H. Daktaro vadovaujami „daktarai“.
Teisėsaugos veteranai teigia, kad Henytė buvo nejudinamas ir dėl to, kad jis padarė ir daug gero tuometinei šalies teisėsaugos sistemai. Anot buvusių komisarų, H. Daktaras padėjo surasti pavogtas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų mašinas. Be to, anot vieno aukšto pareigūno, „slabadinių“ vadeiva padėjo atskleisti kai kuriuos nusikaltimus, tarp jų ir žurnalisto Vito Lingio nužudymą.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad tuomet už žiniasklaidos nuolat minimų henyčių, gogų, guzų ir lurų stovėjo daug įtakingesnės, finasiškai pajėgesnės asmenybės. Tarp stipriausių šešėlinio pasaulio autoritetų minimi ir vėliau respektabiliais verslininkais mėginę savo vaizduoti Jonas Bielskis bei Arikas Pastuškovas.
Po žudynių „Vilijoje“ vilijampoliečiai tapo vienvaldžiais Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiais. Suėmus Vilniuje karaliavusios „Vilniaus brigados“ lyderį Borisą Dekanidzę, „daktarai“ vis energingiau ėmė brautis į sostinę. Nemažai žinomų Kauno banditų ir jų sėbrų, tapę gerokai atsargesni, sėkmingai pratęsė savo pradėtus juodus darbus, pakeitę nusikalstamos veiklos formas ir metodus. Kartu jie ėmė skverbtis į stambius Lietuvos bankus, atskiras pramonės šakas, daryti įtaką aukštiems politikams.
Tačiau per kurį laiką trukusį ramybės periodą sustiprėjo ir kitos Kauno grupuotės. Jos taip pat ne mažiau aktyviai skverbėsi į įvairias sritis, ieškojo kontaktų netgi su aukščiausiais dvasininkais.
Paskutinis šansas – pas Henytę
„Netrukus „Vilijos“ įvykius užgožė kiti. Į valdžią atėjo Gediminas Vagnorius. Taip, tai buvo tikras velnias, kuris su savo Konservatorių sąjunga iščiulpė ne tik žmonių pinigines, bet ir kraują. Atėmė iš žmonių paskutinę viltį kada nors atgauti savo prarastą turtą ir sveikatą, – rašė H. Daktaras. – G. Vagnorius, susikrovęs milijonus, nusikalstamu būdu ir toliau alino Lietuvos ekonomiką. Valstybės iždui skirti pinigai nusėsdavo G. Vagnoriaus kišenėje. Ką galima galvoti apie žmogų, kuris net savo tėvą apgavo, apsuko smegenis Vytautui Landsbergiui ir visai supuvusiai Konservatorių partijai? Būdamas valdžioje, G. Vagnorius, prisidengęs įstatymu, darė baisius ir nuostolingus visai Lietuvai nusikaltimus“.
H. Daktaras tikina, kad daugelis ne savo noru skurde atsidūrusių Lietuvos gyventojų nuolat kreipdavosi į jį pagalbos. „Praradę paskutinę viltį, dauguma pensininkų, invalidų ir darbo žmonių ėmė kreiptis į mane. Skaudu buvo klausyti verkiančios močiutės, kuri, padėjusi savo paskutines santaupas į banką, nebeatgavo nei lito. Kiti, atėjusieji pas mane, guodėsi, kad nebeturi stogo virš galvos, kad nebeturi už ką pamaitinti vaikų. Guodėsi žmonės, praradę aukso dirbinius, žemę ir nuosavus ūkius (...). Padėti galėjau, bet bijojau. Ne kartą norėjau paremti mokyklas, vaikų darželius ir vaikų namus, bet jei tai būčiau padaręs oficialiai, mane tuojau pat būtų suėmę VRM darbuotojai. Nes valdžioje sėdintys vagys tik ir laukė progos, kad mane įkištų į kalėjimą“, – knygoje „Išlikt žmogumi“ dėstė Henytė.
Pažintis su S. Čiapu
Devintojo dešimtmečio pradžioje H. Daktaras pradėjo bendradarbiauti su tuomet klestėjusio koncerno „Agora“ prezidentu Sigitu Čiapu. Šio kadaise įspūdingus turtus valdžiusio ir įtakingomis pažintimis aukščiausiuose sluoksniuose garsėjusio verslininko biografija itin spalvinga.
Sovietiniais metais S. Čiapas tarnavo Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, dislokuotoje desantininkų divizijos karinės žvalgybos kuopoje. Ten būdavo telkiami išimtinai lietuvių tautybės šauktiniai, pasižymintys išskirtiniais fiziniais bei psichiniais duomenimis.
Tai buvo laikoma elitine tarnyba. Dar tarnaudami armijoje jaunuoliai turėdavo atlikti įvairius slaptus įsipareigojimus. Kai kuriems jų tarnyba desantininkų žvalgybos kuopose būdavo pirmoji pakopa siekiant karjeros KGB ir GRU sistemoje.
„Tuo metu turėjau draugą S. Čiapą, kuris sukosi verslo pasaulyje ir buvo sudaręs doro bei gero žmogaus įvaizdį. Jis, kaip ir aš, padėdavo žmonėms, niekada neatstumdavo prašančiųjų pagalbos, – memuaruose prisiminė Henytė. – Su Sigiu mes buvome panašios nuomonės ir gerai sugyvenome, draugavome šeimomis. Jis taip pat buvo vedęs ir augino tris vaikus, kuriais labai rūpinosi ir mylėjo. Pasižymėjo jis šviesiu, aštriu protu ir greitai priimdavo svarbius sprendimus. Verslo reikaluose man su Sigiu sekėsi, nes jis buvo išsimokslinęs ir įstatymą žinojo kaip savo penkis pirštus. O kai išleisdavo naują įstatymą, Sigis greitai jame rasdavo spragų ir imdavo veikti. Turėjo daug pažinčių ir jomis naudojosi“.
Pogrindinis spirito verslas
Teisėsaugininkai turi operatyvinių duomenų, jog būtent 1995 metais H. Daktaras planavo kontroliuoti Lietuvos alkoholio gamyklas. Jis siekė atrasti ryšių su šią gamybos sritį kuruojančiais Žemės ūkio ministerijos bei gamyklų atstovais. Yra duomenų, jog akcinės bendrovės „Alita“ vadovai nesutiko bendradarbiauti su „daktarais“.
1995-ųjų vasarą į tuometinį Žemės ūkio ministerijos sekretorių Vytautą Kamblevičių kreipėsi pats S. Čiapas. Jis prašė, kad jam būtų suteiktos išimtinės lengvatos prekiauti alkoholiniais gėrimais.
„Agoros“ koncerno parduotuvės tuo metu vienos pirmųjų ėmė pardavinėti gėrimus visą parą. Įtariama, jog per „Agoros“ parduotuvių tinklą būdavo realizuojamas pogrindinėse įmonėse „maistiniu“ vadinamas spiritas. Tais metais dviejų ypatingai pamėgtų degtinės rūšių buteliai į Kauną buvo atgabenami vagonais.
H. Daktaras savo knygoje teigia, kad tam tikri asmenys mašinomis iš Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) į Lietuvą S. Čiapui tiekdavo neskiestą spiritą.
„Mašinos ankstų rytą važinėjo, „laistydamos“ gatves. Mašinų sistemose, žinoma, buvo ne vanduo, o spiritas. Šį spiritą Sigis be jokių pinigų duodavo man, o aš – realizuodavau. Tai buvo palanku ir Sigiui, ir mums. Nekildavo jokių nesklandumų, – pogrindinio verslo subtilybes atskleidžia H. Daktaras. – Maža to, Sigiui iš įvairių užsienio šalių ir ne tik, tiesiog vagonais, pristatydavo įvairiausias prekes. Įvairūs maisto produktai – degtinės, konjakas, likeris, šokoladukai atvykdavo į geležinkelio stotį, kur juos bemat iškraudavo darbininkai. Aš, pažinodamas daugelį verslininkų, rekomenduodavau jiems Sigio prekes“.
Skystis tik būdavo supilstomas į lietuviškus ir užsienietiškus butelius su padirbtomis etiketėmis. Nusistovėjo ir surogato gamybos technologija. Remiantis kai kurių anuomet falsifikatus gaminusių kauniečių pasakojimais, į vandeniu skiestą spiritą būdavo pilama cukraus ir citrinos rūgšties. Spaudai paviešinus apie komercinėse parduotuvėse įsigytus alkoholio falsifikatus, ėmė sklisti kalbos, jog juos savavališkai platina ir „Agoros“ pardavėjos, gaunančios menką atlyginimą.
„Gaunami dideli pinigai pradėjo Sigį gadinti ir palaipsniui, nebejausdamas jokių ribų, jis norėjo jų vis daugiau ir daugiau. Be to, jis sumanė tapti šešėlinės vyriausybės vadovu, prisidengdamas manimi, mano garsia pavarde ir autoritetu, – teigė Henytė. – Sykį buvau pas mamą, kai netikėtai sulaukiau Sigio skambučio, kad jis nori su manimi susitikti ir rimtai pasišnekėti svarbia tema. Atvykęs Sigis prabilo: „Henyte, nejaugi tu nesupranti, kad vogti reikia milijonais ir nesitepti rankų smulkmenose? Mes privalome vadovauti šešėlinei vyriausybei, o kai tai įvyks, milijonai plauks savaime. Mano galvoje gimė genialus planas ir mes abu jį įgyvendinsime“.
ANONSAS
ŠEŠTADIENĮ PORTALE „BALSAS.LT“ SKAITYKITE
Slaptas S. Čiapo planas
Susitikimas su komisaru J. Rimkevičiumi
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)
