Žada su bendraminčiais dalinti vėliavas
Ministras pirmininkas žada suburti bendraminčius politikus, verslininkus, kurie privačiomis lėšomis prisidėtų prie akcijos. „Manau, važinėdamas po Lietuvą, bendraudamas su žmonėmis, kiek galėsiu, bandysiu padovanoti kuo daugiau valstybės vėliavų. Norėtųsi, kad kitąmet minint Valstybės šimtmetį, Trispalve namus galėtų papuošti kiekvienas gyventojas“, - sako Saulius Skvernelis.
Jis tikina nebijantis, kad tokios dovanos gali būti suprastos, kaip viešųjų ryšių akcija: „Aš nieko nebijau. Aišku, lengviausia yra nieko nedaryti. Tuomet nėra ir kritikos“, – sako premjeras.
Anot jo, tautinis simbolis nebus brukamas per prievartą. Kas norės – galės dovanos ir neimti. „Čia gi prievartos nėra. Jei kažkas nenori, gali neimti. Bet yra tokių namų ūkių, kurie norėtų iškelti tautinę vėliavą per šventes, tačiau neišgali. Nepasiturinčiam žmogui prioritetas yra duonos kepaliukas ar vaikui rūbelis. Apie tai mes kalbame“, – teigia Saulius Skvernelis.
„Jei reikalaujama iškelti vėliavą, valdžia turi ją ir parūpinti“
Kiekvienam namų ūkiui per valstybines šventes iškelti tautinę vėliavą numato įstatymai. Jų nepaisantys gali sulaukti baudų. Politologė Ainė Ramonaitė įsitikinusi, kad esant tokiems įstatymams, valdžia ne tik galėtų, bet net ir privalo aprūpinti gyventojus Trispalvėmis. „Ne kartą buvo atvejis, kai pritaikytos baudos neišsikėlusiems vėliavos. Tačiau jeigu žmogus iš tikrųjų yra labai nepasiturintis ir neišgali nusipirkti tos vėliavos? Tai čia matyčiau valstybės pareigą vėliavą parūpinti. Vėliavos dovanojimas nepasiturintiesiems būtų ne tik gražus gestas – tai būtinybė“, – sako politologė.
Kieme – prabangi mašina, o vėliavai pinigų nėra?
Ainė Ramonaitė pasisako už tai, kad valdžia parūpintų tautines vėliavas ne tik nepasiturintiems, bet ir visiems namų ūkiams. Esą tai sugėdintų tuos, kurie nepaiso įstatymų ir tyčia jos neiškelia. „Esame darę tyrimą su studentais, kodėl žmonės nekelia vėliavų per valstybines šventes. Matėme ir liūdnų vaizdų: kiemuose stovi prabangios mašinos, o vėliava neiškelta. Kai paklausėme, kodėl taip yra, žmogus atsakė, jog neišgali nusipirkti vėliavos. Tame matau didelį cinizmą. Manau, kad vėliavos padovanojimas net ir tiems, kurie išgali ją nusipirkti, bet to nepadaro, būtų savotiškas sugėdinimas“, – sako profesorė.
Ji nesutinka su prielaida, kad skurdžiai gyvenantiems gyventojams tokia dovana gali pasirodyti nereikalinga ar net nelaukta. „Manyčiau, kad nepasiturintys žmonės neturėtų įsižeisti gavę vėliavą dovanų. Dabar yra įsigalėjęs toks keistas suvokimas, kad valstybė privalo visus išlaikyti, visiems parūpinti maistą, pragyvenimą, darbą ir dar šimtą dalykų. Aš nesakau, kad valstybė neturėtų rūpintis. Bet vis dėl to čia yra didelė moralinė diskusija. Nereikia sieti nepritekliaus su pilietine pareiga“, – teigia politologė.
Kai kuriuos tokia dovana tik suerzintų
Tuo metu Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovas vadovas Vaidotas Ilgius sako, kad kai kuriuos gyventojus tokia dovana galėtų suerzinti. „Dalis žmonių, nebūtinai nelietuvių tautybės, yra linkę dėl savo sunkios padėties kaltinti valdžią. Ir toks apdovanojimas gali būti papildomas akstinas jiems paburnoti, pikčiau pakalbėti ar net tą pačią vėliavą sutrypti, sudeginti. Žmonės, kurie nemato išeities artimoje perspektyvoje, yra apimti pykčio. Ypač išgėrę jie gali iškrėsti netikėtų dalykų. Tačiau tas pykčio proveržis gana suprantamas. Tai reakcija į sunkų gyvenimą. Reikėtų pagalvoti, ar žmonėms, nusivylusiems gyvenimu, valdžia ir valstybe, dovanodami tautinį simbolį, gausime trokštamą rezultatą?“, – sako paramos fondo atstovas.
Anot jo, sunkiai besiverčiantys žmonės kartais nesugeba džiaugtis net dovanojamu maistu, ką jau kalbėti apie tautinę vėliavą. „Kai daliname paramą maistu, matome, kad nemažai žmonių nepatenkinti. Ar per mažai to maisto, ar negavo to, ko tikėjosi. Kas dešimtas nepatenkintas. Tikėtina, kad bus tokių, kad ir ką jie gautų“, – teigia Vaidotas Burba.
„Viešųjų ryšių akcija gali nepasiteisinti“
Sociologas Gediminas Merkys svarsto, kad užmojis padovanoti tautines vėliavas nepasiturintiems, gali būti rizikinga viešųjų ryšių akcija. „Aišku, kad naujai išrinkta valdžia nori pasirodyti, kažką greito ir matomo padaryti. Tai visiškai normalu. Bet šiuo atveju yra labai didelė rizika. Manau, kad rezultatas gali būti nevienareikšmis. Įsivaizduokime kokią žilą močiutę, kuri išleido vaikus, anūkus kažkur pomidorų ir braškių skinti. Nežinau, kaip ji į tą vėliavą pasižiūrės. Aišku, kažkas ją gavęs gal ir džiaugsmo ašarą nubrauks, bet bus ir tokių, kuriems labai nepatiks. Bijau, kad tokia akcija gali būti priimta ir kaip sarkazmas“, – svarsto sociologas.
Anot profesoriaus, patriotizmas turi eiti iš širdies, primesti jo neįmanoma. „Žmonės turi patys norėti tų simbolių. Tai turi eiti iš vidaus. Jei dabar kiekvienam Bibliją padovanotume? Ar skaitys ją žmonės, ar ji jiems reikalinga?“, – klausia pašnekovas.
Tačiau sociologas pasisako už tai, kad valdžia siųlytų drąsias idėjas. „Už pastangas padaryti kažką įdomaus, duokime mūsų valdžiai devintuką. O už patį sumanymą, sakykim, šešetą“, – juokauja Gediminas Merkys.
