Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas savaitgalį, antrojo demokratinių partijos pirmininko rinkimų turo metų nugalėjo Ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių.
Tėra rinkiminiai pažadai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius teigia, kad jam keistai skamba socialdemokratų priekaištai, kai realių pasiūlymų jie neteikia.
„Man tai skamba kaip labai rinkiminis pažadas. Ir kas matė koalicijos sutartį, tai ten nieko tokio konkretaus nurodyta nėra. Viskas atsispindi darbe ir sprendimuose. Jeigu naujas socialdemokratų lyderis turės pasiūlymų, tai jie bus mielai išklausyti koalicijos taryboje. Socialdemokratai turi labai svarbią Ūkio, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijas, taip pat labai svarbius komitetus. Taip pat pakankamai Seimo narių, kad galėtų siūlyti iniciatyvas. Man labai įdomiai skamba tie teiginiai apie griežimą antru smuiku. Nes jeigu būtų kažkokie siūlymai iš jų pusės, tuomet taip, čia būtų galima diskutuoti. Tačiau kol kas konkrečių siūlymų mes negirdėjome“, - situaciją vertina V.Sinkevičius.
Seimo narys tikina, kad politinis dialogas tarp koalicijos partnerių dėl būsimų planų yra teigiamas dalykas. „Nemanau, kad tu pykčių bus. Diskusijos žinoma bus, jei partijos pirmininkas turės pastabų, tai išklausysime ir diskusijos sveikintinos. Valstiečių pozicija visgi liko tokia pati. Mes pasiūlėme labai kairią, socialiai jautrią programą ir mes ją norėtume pildyti. Tai jeigu koalicijos partneriai turi 19 mandatų, palyginti su mūsų 56. Tai tas griežimas antras smuiku matomas skaičiais. Bet jeigu papildomų pasiūlymų, tai dialogo reikia. Reikia pasikalbėti prieš vieną ar kitą pasiūlymą. Ir jį aptartume kartu, tai jokių problemų didesnių nematau“, - teigia V.Sinkevičius.
Socialdemokratai nesusitaikę su rinkimų rezultatais?
Valstiečių frakcijos narys ir koalicijos sutarties derybininkas Povilas Urbšys teigia, kad Vyriausybės programos papildymas svarbiausiais darbais yra sveikintinas.
„Jeigu socialdemokratų naujasis vadovas užsibrėžė eiti konstruktyviu keliu ir nesusitapatinti su konservatorių opozicija, be abejo yra naudingiausia būti koalicijoje. Sutartis yra pasirašyta, premjeras sakė, kad ji nebus peržiūrima. Bet kur kalba eina apie Vyriausybės programos papildymą, tai kodėl gi ne. Jeigu socialdemokratai norės dar labiau sustiprinti socialinį aspektą, skurdo mažinimą, tai puikiai sutampa su mūsų keliamais tikslais“, - teigia P.Urbšys.
Pyktį dėl buvimo koalicijos šešėlyje Seimo narys vertina kaip logišką rinkėjų pasirinkimui. Visgi, pašnekovas tikina, kad net ir iškeitę koaliciją į opoziciją, jie vis vien liktų šešėlyje.
„Vienaip ar kitaip, turime omenyje turėti skaičius valstiečių ir socialdemokratų frakcijų skaičius. Tai lėmė rinkėjų pasirinkimas. Kai kuriais atvejais jaučiasi, kad socialdemokratai psichologiškai nėra susitaikę su tokiu santykiu. Ir logiška, kad ji kaip esanti viena iš stambesnių kairiųjų partijų, jie siekia užsiimti kuo geresnes pozicijas. Bet tos pozicijos turi atitikti realijas. Jeigu bus norima bet kokia kaina šį santykį ignoruoti, gali atsirasti dirbtinė įtampa. Ir opozicija tai mėgsta pabrėžti, nes siekia suskaldyti koaliciją. Jeigu jau taip atsitiktų, tai mažai tikiu, kad socialdemokratai opozicijoje pradėtų dominuoti, jie vėl atsidurtų šešėlyje“, - prognozuoja Seimo narys.
Nerimo valstiečiui kelia ir faktas, kad išrinktasis partijos pirmininkas nėra Seimo narys. „Mums reikia pasižiūrėti į politines pažiūras, rinkėjų persidengimą. Yra problema ir bendradarbiavimo, nes partijos vadovas nėra Seimo narys. Kaip pavyks jam derinti santykius su bendrapartiečiais frakcijoje ir kiek jis sugebės įsijungti į Seimo darbą. Nes jis toks žmogus iš šalies“, - tv3.lt naujienų portalui susidariusią situaciją komentuoja P.Urbšys.
Koalicijos partneriai yra kryžkelėje
Seimo narys prisimena ir dar praėjusiais metais naujojo socialdemokratų pirmininko išreikštą skeptišką požiūrį į koaliciją. Taip pat, anot pašnekovo, vertinti koalicijos darbo pagal buvimą šešėlyje nėra efektyvu.
„G.Paluckas dalyvavo derybose ir tada, kada buvo pasirašyta koalicinė sutartis, jis buvo vienas iš tų, kurie pasirašė atskirą nuomonę. Ir tarsi išreiškė kritiką dėl jos. Antras dalykas, socialdemokratai skyriuose nėra patenkinti ta koalicija. Manau, kad čia yra mūsų bendras uždavinys kaip aiškiau nusistatyti bendradarbiavimo kriterijus. Tai manau ir lems efektyvų darbą. Man kol kas atrodo, kad yra matuojamas tik tuo buvimu šešėlyje. Bet jei darbus aiškiau apsibrėžtume, lengviau viskas vyktų“, - teigia Seimo narys.
P.Urbšys taip pat įžvelgia, kad kritikai valstiečiams iš socialdemokratų pusės yra savos naštos krovimas kitiems. „Man yra neaišku, kai jie kalba, kad socialdemokratai paaukojo savo socialinį jautrumą dėl geresnės ūkio plėtros. Bet kažkodėl jei patys neišryškino ir fakto, kad Socialinio reikalų ir darbo komitetas priklauso jiems. Dalis tokių pareiškimų lemia tai, kad pas pačius socialdemokratus yra nesusikalbėjimo. Ir tada tų priežasčių yra ieškoma išorėje“, - situaciją vertina politikas.
„Bet jeigu žiūrėsime į socialdemokratų vertybes ir jų išsaugojimą, jie yra kryžkelėje. Ar jei gali pasirinkti kuo labiau atsiskirti nuo valstiečių ir užimti opoziciją, bet tada jie tikrai atsiras šešėlyje. Jeigu jie bus su mumis, mūsų elektoratai persidengia, bet ta patirtis socialdemokratų yra kai kuriais atvejais daug didesnė, nei valstiečių. Tai yra naudinga“, - nerimą sklaido Seimo narys P.Urbšys.
Pirmieji demokratiniai rinkimai
Naujasis pirmininkas darbą pradės gegužės 6 dieną per partijos suvažiavimą. Jo kadencija truks dvejus metus. Šiuo metu partijai vadovauja ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Jis sprendimą nesiekti perrinkimo aiškino partijos nesėkme rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose. Socialdemokratai per šiuos rinkimus gavo 17 mandatų iš 141 ir liko treti.
Socialdemokratų partija tiesioginius pirmininko rinkimus rengė pirmą kartą, iki šiol jos vadovai būdavo renkami suvažiavimuose. Ši partija turi per 20 tūkst. narių.
