Kol laužomos ietys, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokestį Šiaulių verslininkams teks mokėti kitąmet, aiškėja viena aplinkybė: nėra tikslios informacijos, kiek verslininkų turi mokėti šį mokestį ir kokios vertės nekilnojamojo turto jie turi.
Bet neabejotina viena — kai kam nuo šio mokesčio pavyks išsisukti gana ilgam laikui. Vienas iš tokių laimingųjų gali būti mados ir pramogų centras „Saulės miestas“.
Savivaldybė įsipareigojo nieko neimti
Viename miesto Tarybos komitete svarstant nekilnojamojo turto mokesčio tarifą ir ginčijantis dėl jo dydžio, paaiškėjo, kad „Saulės miestas“ dešimčiai metų gali būti atleistas nuo žemės nuomos arba kitokio mokesčio. Tokia esanti Šiaulių vadovų ir investuotojų sutartis.
Ne vienas „Šiaulių krašto“ klaustas politikas nustebo ir teigė, jog tai nepriimtina. Gintaras Karalevičius, miesto Tarybos narys, teigė, jog mieste daug statoma pramonės, komercijos ir pramogų objektų, todėl nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas turi tik didėti, ir nebūtina didinti jo tarifą.
Tačiau taip gali neatsitikti. „Šiaulių kraštui“ pavyko gauti bendrovės “Hakonlita“, kuri iniciajavo prekybos centro su integruota į jį autobusų stotimi projektą, ir Šiaulių savivaldybės sutartį. Pagrindinė sutartis pasirašyta 2002 metais, o 2004 metų pabaigoje atsirado papildoma, kurioje tiksliau išdėstomi Savivaldybės įsipareigojimai investuotojui.
Citata: „Savivaldybė įsipareigoja atleisti Investuotoją nuo žemės nuomos mokesčio už sklypą Tilžės gatvėje 109 10 metų laikotarpiui“. /.../ Toliau teigiama: “Jeigu Investuotojas įsigis šį sklypą nuosavybės teise, Savivaldybė tokiam pat terminui įsipareigoja atleisti nuo žemės mokesčio (ar kito analogiško nekilnojamojo turto mokesčio, jei toks būtų taikomas vietoj žemės mokesčio ateityje).„ Aiškiau nepasakysi.
„Arkliukas“ būna visada pabalnotas
Paprašytas pakomentuoti, kas būtų, jeigu Savivaldybė nesutiktų taip elgtis, Stanislovas Gurėjevas, Ekonomikos skyriaus vedėjas, sakė, jog grėstų teismas dėl sutarties nesilaikymo.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kas verčia Savivaldybę sutikti su tokiomis sutarties sąlygomis dar tada, kai ji rengiama. S. Gurėjevo teigimu, kiekvienas investuotojas turi pabalnojęs gerą “arkliuką“ - atsisakymą investuoti Šiauliuose, jei nesudaromos palankios sąlygos verslui. Ratas užsidaro.
Kol kas niekas negali prognozuoti, nuo kokios mokesčio sumos Savivaldybė turėtų atleisti „Saulės miestą“. Teigiama, kad jis labai nedidelis. Kol kas į Savivaldybę dėl lengvatos nesikreipta, nors buvo galima nuo statybos pradžios. Tačiau Savivaldybėje neabejojama, kad toks prašymas bus gautas.
Toliau - miglos
Savivaldybės nekilnojamojo turto mokestį administruoja dar tik dveji metai, turi mažai patirties ir būtinos informacijos. Niekas negali pasakyti, kiek panašių prašymų dėl mokesčio lengvatų gali pateikti kitos Šiauliuose įsikūrusios nešiaulietiškos firmos. Informacijos apie joms jau sutarties rengimo metu suteiktas lengvatas niekas neturi arba giliai slepia.
Kai kurie miesto Tarybos nariai teigia, jog tokios informacijos privalu turėti. Ypač Ekonomikos ir Finansų skyriams.
Kazimiera Daujotienė, Finansų skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ji nėra mačiusi daugelio sutarčių, todėl nieko nežino. Šiek tiek informacijos apie Šiauliuose įsikūrusių nešiaulietiškų firmų turto vertę ateina iš kitų miestų, bet tai gana padriki ir ne visaapimantys duomenys, gaunami iš regioninių mokesčių inspekcijų. “Tinklas dabar labai sudėtingas, vargu, ar kvalifikuotų auditorių būriui pavyktų viską suskaičiuoti ir susisteminti“.
Anot S. Gurėjevo, naujo nekilnojamojo turto vaizdas mieste bus ryškesnis po dvejų trejų metų, kai bus patobulinta ir papildyta duomenų bazė. Išeitų, kad dėl tokios padėties verslininkai atsiduria skirtingose situacijose: vieni moka mokestį, o kiti vis dar gali nuo jo išsisukti.
Vienintelė išimtis
Buvęs meras Vytautas Juškus tikino, jog „Saulės miestas“ - vienintelė išimtis mieste. “Lengvata suteikta dėl to, kad buvo integruota autobusų stotis. Be to, pasiūlyta labai priimtina stoties nuomos kaina. Mes sutikome, nes negali viena pusė vien laimėti, o kita tik pralaimėti“. Pasak V. Juškaus, daugiau nė viena firma dėl mokesčio lengvatos nėra kreipusis.
Arena - po lengvatų vaivorykšte
Ar turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį baigiamas statyti Aukštabalio multifunkcinis kompleksas, teirautasi Edvardo Pelecko, Tarybos nario ir šio komplekso statybos priežiūros vadovo. Jo teigimu, toks mokestis netikslingas, nes arena yra miesto nuosavybė. „Ar Savivaldybė mokės pati sau šį mokestį?“
Bet kai kurie Savivaldybės specialistai abejoja tokia logika. Vadinasi, operatoriaus -viešosios įstaigos „Pramogų sala“ - valdoma arena gaus daug daugiau lėšų iš miesto biudžeto, negu buvo numatyta pagal jos dotavimo grafiką - ir dotacijas, ir lengvatas. Tai kiek iš tikrųjų miestui kainuos arenos išlaikymas?
Politikai nepritaria išimtims
Vidmantas Japertas, miesto Tarybos narys bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad nėra visokių lengvatų šalininkas.
„Tai nesusipratimas. Pernai specialioje darbo grupėje buvome priėmę sprendimą nepaisyti įmonių statuso ir atsisakyti bet kokių lengvatų. Galiu įsivaizduoti tik du atvejus: paremti gyvybiškai svarbias Savivaldybės įmones, pavyzdžiui, vandens ir šilumos tiekėjus, kad nekiltų kainos. Kitas atvejis — remti rizikingesnes verslo sritis pagal tęstinę verslo skatinimo programą, kurios neturime“.
„Mokestinės lengvatos, įrašytos į sutartis su investuotojais — užslėpta mulkinimo forma, nes ne visi tas sutartis mato“, - sako Alfredas Lankauskas, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.
Petras Balčiūnas,
