Neįgaliųjų draugijų atstovai tvirtina galintys vardyti ne vieną tokį atvejį, kai nustatomas per mažas nedarbingumo lygis. Dėl to kai kuriais atvejais neva kalti ir nekompetentingi gydytojai.
Štai 58-erių uteniškė Rasa (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) serga reumatoidiniu artritu ir jau dėl to 6–7 metus turi neįgalumą. Tačiau jei anksčiau moteriai buvo nustatytas 30 procentų darbingumas, šių metų pradžioje vėl „praėjus“ komisiją jis buvo padidintas iki 40 proc.
„Mano liga yra progresuojanti ir nepagydoma, per metus turėjau dvi dešinės rankos operacijas, valyti sąnariai, tačiau štai padidino darbingumo lygį. Esu dėkinga šeimos gydytojai, kuri paskatino apskųsti sprendimą Vilniaus NDNT komisijai. Laimei, ten viską sutvarkė, kaip buvo iki tol. Nors kai Utenoje komisijos prieš tai paklausiau, kodėl man padidino darbingumą, jie tik gūžtelėjo pečiais, gal anksčiau buvo ne taip nustatyta“, – pasakojo Rasa.
Moteris prisiminė, kad ir skundas buvo priimtas labai nenoriai, procesas vilkinamas: „Nors skundą turėtų išnagrinėti per 15 darbo dienų, bet jie tą daro pusantro mėnesio. O kai aš dar nedirbanti, nutrūksta pinigų mokėjimas, tad sudėtinga – pinigai nors ir nedideli, bet iš to gyveni.“
Pasiteiravus, ar savo aplinkoje žinanti atvejų, kai nedarbingumas buvo nustatytas neteisėtai, Rasa juokėsi, kad už rankos nieko duodant kyšį nepričiupo. Tačiau pridūrė, kad vieša paslaptis, jog tokie dalykai vyksta.
„Ypač tai didelė problema rajonuose, kur visi vienas kitą pažįsta, net nereikia į polikliniką nešti kyšio, pakanka namuose ar kur kitur susitikti. Pavyzdžiui, viena moteris iš Panevėžio turėjo stuburo išvaržą ir kažkurį laiką turėjo neįgalumą. Vėliau jo neteko, bet važiavo į NDNT komisiją Utenoje, kur dirbanti jos draugė, tad gavo ir toliau neįgalumą. Nors neaišku, ar reikėjo, nes moteris po stuburo operacijos dirba sėdimą darbą prie siuvimo mašinos. Taigi jei išsėdi, tai, matyt nėra taip blogai...“ – kalbėjo uteniškė.
Kita moteris irgi buvo atvira: „Mano draugė, dabar jau a. a., dirbo socialine darbuotoja. Į jos pareigas įeidavo surinkti mažame miestelyje dokumentus NDNT komisijai ir palydėti žmones į komisiją. Tai net žinodavo, kiek reikia „duoti“ ir kam, kad gautų atitinkamą neįgalumą. Kitas atvejis: mano vaikystės draugė ėjo dėl regėjimo neįgalumo nusistatyti, prieš 10 m. ir pirmais metais gavo III grupę, o jau po dviejų metų nusipirko sau I grupę ir gyrėsi, kad su pirma ir pensija didesnė, ir išmokų gauna dar plius, o primokėjus gavo tą I grupę visam laikui, t. y. neterminuotai iki pensijos...“
Įgimtą negalią turi įrodinėti kas porą metų
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė gi stebėjosi, kodėl negalima gauti neįgalumo neterminuotam laikui turint įgimtą negalią.
„Esu žemo ūgio ir didžiausias absurdas, kad kas dvejus metus turiu eiti tikrintis darbingumo lygio. Po dviejų metų gi užaugsiu. Sunku suvokti, kaip taip gali būti, juk įgimta negalia nepasikeis, ji gali tik blogėti. Taip pat yra ir su Dauno sindromu, aklaisiais – neįgalumas duodamas terminuotam dviejų metų laikotarpiui. Suprantu, kai yra onkologinė liga, nedarbingumo lygis gali pasikeisti“, – aiškino pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 32,5 tūkst. žmonių, turinčių labai sunkią negalią, kurių pasveikimas prilygtų futuristinio filmo scenarijui.
„Neįgalumo nustatymo sistema kaip pacientų ir medikų piktnaudžiavimo atvejų šaltinis skamba nuolatos. Tačiau tenka atkreipti dėmesį, kad vos pora dešimčių per metus pakeistų sprendimų dėl neįgalumo lygio nustatymo nebeatrodo masinė problema. Masinė problema išlieka tai, kad į kiekvieną neįgalųjį toliau žiūrima kaip į potencialų simuliantą. Net tie žmonės, kurių sveikatos būklė nepasikeis ir darbingumo lygis nebepakils, priversti vėl ir vėl minti gydymo įstaigų slenksčius bei rinkti tai įrodančias pažymas. Šioje vietoje matome realią galimybę paversti sistemą efektyvesne ir kokybiškesne“, – sako asociacijos vadovė S. Kunigonytė.
Ji pabrėžė, kad yra ne vienas atvejis, kai žmonės tikrai turi negalią, bet jiems nepratęsia neįgalumo: „Žmogus būna sunkiai orientuojasi erdvėje ir jam reikia pagalbos, bet neįgalumo kažkodėl nepratęsia. O kitą kartą net įtarimo nekils, kad žmogus turi negalią. Taip, būna ir nematomos negalios, bet kiek tokių atvejų, kai iš esmės sveiki žmonės gauna neįgalumą.“
Pasiteiravus, kaip vertina naująją tvarką, S. Kunigonytė sakė ją tikrai palaikanti. „Tik norėtųsi, kad ne tik kad būtų sumažintas išmokų skaičius, bet daugiau pagalbos skirta neįgaliesiems, jų sąlygoms gerinti.
Vertina ne tik medicininį, bet ir socialinį kriterijų
NDNT atstovė sakė negalinti pasisakyti apie piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atvejus, nes tai yra teisėsaugos kompetencija.
„Tarnyba nei diagnozuoja, nei tiria žmogaus sveikatos. Pirmiausia toks asmuo eina pas savo gydytoją, atliekami visi reikiami tyrimai. Mes gauname gydančio gydytojo siuntimą, kuriame nurodytos diagnozės ir tai patvirtinantys dokumentai, šios medicininės informacijos ginčyti mes negalime. Jei vyko kas nelegalaus tarp asmens ir gydytojo prieš dokumentams pasiekiant tarnybą, to negalime žinoti“, – sakė vyriausioji specialistė Nomeda Pikelytė.
Specialistė kartu priminė, kad bendrai yra nustatomas neįgalumas vaikams iki 18 metų, darbingumo lygis darbingo amžiaus asmenims ir specialieji poreikiai neatsižvelgiant į asmens amžių.
„Kadangi nustatant neįgalumo ar darbingumo lygį vertiname ne tik medicininį, bet ir socialinį kriterijų, vaikai nuo keturių metų ir suaugusieji atvykę į tarnybą pokalbio metu pildo asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Viską įvertinus pagal tam tikrą formulę yra išvedamas darbingumo arba neįgalumo lygis. Pensinio amžiaus asmenims šį klausimyną nuo sausio 1 d. pildo socialinis darbuotojas pagal gyvenamąją vietą, tad realiai tokio žmogau, atlikdami jo specialiųjų poreikių vertinimą, galime net nematyti.
Kontrolę, ar viskas pagal pateiktus dokumentus nustatyta teisingai, vykdėme ir anksčiau. Taip pat reikalui esant galėjome ir kreiptis į gydymo įstaigas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Vis dėlto žmogus galėjo neatvykti pasitikrinti sveikatos, o dabar jei siųs „Sodra“, tą reikės būtinai daryti, nes „Sodra“ galės nutraukti ar sustabdyti išmokų mokėjimą. Be abejo, pritariame šiam papildomam instrumentui galimoms rizikoms valdyti“, – kalbėjo NDNT atstovė.
Nuo rugsėjo – nauja tvarka
Portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo rugsėjo mėnesio „Sodra“ turės galimybę paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą ne tik laikino nedarbingumo atvejais, jei suabejojama, ar asmeniui pagrįstai mokama ligos išmoka, bet ir kilus pagrįstų abejonių dėl galimai neteisingai nustatyto neįgalumo bei darbingumo lygio.
Tai reiškia, kad atskirais atvejais, kai kyla abejonių dėl realios asmens sveikatos būklės neatitikimo duomenims, nurodytiems medicininiuose dokumentuose, asmens bus prašoma dar kartą pasitikrinti sveikatą „Sodros“ nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje kompensuojant patirtas išlaidas.
Jeigu „Sodros“ nurodytos sveikatos priežiūros įstaigos medikų nuomonė dėl asmens sveikatos būklės skirsis nuo ankstesnių medikų išvadų, tuomet gali būti priimamas sprendimas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad būtų priimtas naujas sprendimas.
Tokia tvarka nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pasirašytame įsakyme, kuris įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, Seime priimtus 2018 m. gruodį. Iki šiol „Sodra“ atskirais atvejais papildomą sveikatos tyrimą skirdavo tik laikinojo nedarbingumo nustatymo priežiūrą, kai kildavo abejonių, ar žmogui pagrįstai mokama ligos išmoka.
Šiandien šalpos neįgalumo pensija mokama 173 tūkstančių, iš jų – 134,8 tūkst. netekto darbingumo, o 38,2 tūkst. – invalidumo pensija.
