Rokiškio ligoninės direktorė Ramunė Markevičienė sako, kad niekur nesidės ir net dėl naujų reikalavimų brangstant įkainiams, tačiau neslepia, kad geresniam maistui trūksta lėšų: „Negi ligonius paliksime be dietų? Tai – juk viena iš gydymo priemonių, ypač esant tam tikroms ligoms. Nieko nedarysi, bet kuriuo atveju turėsime paslaugą pirkti, gal sudėtingiau bus toms ligoninėms, kurios pačios gamina maistą.“
Dabar maitinimas ligoninėje vienai dienai kainuoja apie 4 eurus. Anot įstaigos vadovės, pacientai apie maistą atsiliepia įvairiai.
„Patiekiame daug košių, bet, žinote, kažkokios ypatingos patiekalų išvaizdos tikėtis neišeina. Maistas turi priklausyti nuo dietos, sergant diabetu ar virškinamojo trakto ligomis, gali būti ir bado dieta ar be riebalų, tad atitinkamai maistas ir atrodo. Ypač, jei žmogus pratęs prie kito maisto, tai gali atrodyti nelabai tinkama. Bet kiek vyresnio amžiaus žmonių paklausiame, tai tas košes pripažįsta. Norisi, kad maistas gražiau atrodytų, bet tam reikia ir daugiau lėšų. Bet realybė ta, kad išlaidos yra labai didelės, viskas – medikamentai, reagentai – brangsta, dar prisidės ir maisto kainų padidėjimas. Deja, bet kažkodėl niekas neperžiūri paslaugos įkainių...“ – kalbėjo R. Markevičienė.
Norite gero maisto? Skirkite specialų fondą
Jai antrino ir Lazdijų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis tvirtindamas, kad naujoji tvarka sukels nepatogumų ir privers didinti įkainį. „Pagal naujus reikalavimus neįpirksime maisto produktų. Maistą gaminame patys, dabar dienos įkainis siekia 1,85 euro, tačiau po pakeitimų be dviejų eurų neišsiversime, tačiau kito pasirinkimo neturime“, – sakė vadovas.
Anot jo, pacientai gaminamu maistu yra patenkinti: „Maistas šiltas, įvairus, manau, ir vitaminingas, dešimtbalėje sistemoje jį įvertina 8–10 balais. Nepasakyčiau, kad tie reikalavimai dabar labai protingi sugalvoti. Manau, dar reikėtų padiskutuoti, ar tas maistas, kurį tiekiame dabar, yra toks blogas. Seni žmonės, kurių daugiausiai ir yra ligoninėje, dešreles labai maloniai valgo, o pagal naujas rekomendacijas jos turėtų būti iš grynos mėsos.“
Kritikos naujajai tvarkai negailėjo ir laikinai Jonavos ligoninės direktoriaus pareigas einantis Vidas Kačiušis.
„Maitinimo problemos turėtų būti atskirtos nuo gydymo ir sveikatos problemų, nes yra finansuojamas tik gydymas įstaigoje. Jei norime gero, skanaus maisto, tai reikia eiti į kavinę, o ligoninėje patiekiamas dietinis maistas, tai kaip jis gali būti skanus ir labai ir firminis? Jei norime valgyti iš labai prabangių indų, tai reikia turėti specialų finansavimo šaltinį. O šiuo metu sveikatos apsaugos finansavimas yra neadekvatus ir viso to neapima.
Čia panašu kaip kad laivas skęsta, o mes kalbame apie priešgaisrinę apsaugą. Reikia spręsti tuos klausimus, bet įstaigos dabar atrodo kaip pakabintos ant iešmo. Negi niekas nenori gero maisto? Visi nori, bet dabar jį pagaminti turi už 1,10 eurų dienai, negali skirti daugiau, nes kitaip kenčia gydymas. Visi visko nori – ir gerų patalpų, ir geros įrangos, naujausių medikamentų, geriausios priežiūros, kad būtų kelios slaugės, čia pat ir dabar viską gauti, bet viskas kainuoja“, – dėstė jis.
Nesutaria dėl maisto įkainių
Įmonė „Pontem“, pasirašiusi septynias sutartis dėl maitinimo paslaugų tiekimo ligoninėms ir užimanti beveik 30 proc. šios rinkos, teigia, kad neturi galimybių paisyti griežtesnių reikalavimų dėl maitinimo gydymo įstaigose, kol SAM nepadidins patiekalams skiriamos sumos. Bendrovės vadovai aiškina, kad jau kurį laiką nesėkmingai bando persiderėti su valdžia dėl maisto įkainių.
„Mes išreiškiame didelį susirūpinimą dėl grėsmės maitinimo paslaugų teikimui, kokybei, nepertraukiamumui ir savalaikiam valgiaraščių keitimui dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų“, – sakė „Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas.
Ši įmonė teikia šią paslaugą ir Santaros klinikoms Vilniuje. 2014 metais sutartį su Santaros klinikomis septyneriems metams pasirašiusi „Pontem“ teigia, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos neturi galimybių tiekti kokybišką maistą už 2,59 euro suaugusiesiems ir 3,80 euro vaikams.
„Per pastaruosius dvejus metus ne kartą kreipėmės į Santaros klinikas dėl kainos už paslaugas keitimo, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją: kelis kartus išaugusią minimalią mėnesio algą, gerokai padidėjusias žaliavų kainas. Tačiau tarp šalių nevyksta konstruktyvus bendravimas siekiant bendrų tikslų – kokybiškai teikti maitinimo paslaugas“, – kalbėjo D. Garbauskas.
Anot įmonės, jau prieš metus Santaros klinikos buvo pareiškusios poreikį keisti valgiaraštį, naujas meniu buvo paruoštas ir patvirtintas, tačiau jis negalėjo būti realizuotas už 2,59 euro.
„Pontem“ ragino Santaros klinikų atstovus, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovą susiburti į darbo grupę, kur būtų „atsakingai išspręsti su viešuoju interesu susiję klausimai dėl tolesnio šalių bendradarbiavimo teikiant maitinimo paslaugas: dėl poreikio keisti valgiaraščius bei galimybės keisti maitinimo paslaugų kainą“.
Ministerija: tai – ūkiškumo klausimas
Savo ruožtu SAM patikslino, kad ne ji nustato, kokią pinigų sumą ligoninės turėtų skirti maistui, kuris tiekiamas pacientams. „Tai nėra niekaip reglamentuota SAM iniciatyva. Kiekviena gydymo įstaiga pati sprendžia, kokią pinigų sumą skirti vieno paciento maitinimui, atsižvelgdama į savo turimas galimybes, pacientų skaičių, kitas gydymo įstaigos išlaidas. Paprastai tariant, tai yra absoliučiai įstaigų administracijų sprendimai, jų ūkiškumo ir vadybos klausimai. SAM vadovybė nedalija jokių nurodymų, kokia pinigų suma turėtų būti skiriama“, – komentavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ji pastebėjo, kad nemažai gydymo įstaigų, kurios pačios organizuoja pacientų maitinimą, t. y. gamina vietoj, turi įsirengusios specialias virtuves, kuriose dirba profesionalūs virėjai ir kiti mitybos specialistai. „Pavyzdžiui, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL). Kiek šios įstaigos viešai dalijosi informacija ir kiek mums žinoma, vienam pacientui maistas parai jose kainuoja maždaug 4-5 eurus (su komunaliniais mokesčiais, atlyginimais virtuvės darbuotojams, maisto produktais, gamyba ir t.t.). Vietoje gaminančios įstaigos maisto produktus perka pačios viešųjų pirkimų būdu. Na, ir kaip rodo praktika, sėkmingai susitvarko su šiais iššūkiais. Be to, ir pacientai neturi daug nusiskundimų šių įstaigų maistu, ir ten lankęsi mobilios ekspertų komisijos nariai neturėjo daug pastabų. Maistas jose gaminamas vietoje, patiekiamas estetiškai, šiltas, nereikia toli gabenti. O tai rodo, kad gera įstaigos vadyba lemia ir gerus bei kokybiškus darbo rezultatus, susijusius ir su pacientų maitinimo organizavimu“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
L. Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžė, kad norint ir siekiant užsibrėžto tikslo, viskas yra įmanoma: „Ypač tai turėtų būti žinoma verslui. Jei gydymo įstaigos pačios gamindamos geba tai padaryti kokybiškai, profesionaliai ir estetiškai, vadinasi, tai neturėtų būti neįveikiama kliūtis ir daugybę metų maitinimo rinkoje dirbantiems senbuviams. Ypač turint omeny, kad kelios įmonės užima didžiąją rinkos dalį tiekiant ligoninių maistą. Vadinasi, jos turi turėti ir kur kas daugiau derybinių svertų įsigyjant maisto produktų gerokai pigiau, nei gydymo įstaigos. Tad labai keista girdėti tokius nuogąstavimus iš ligoninių maisto tiekėjų, ne pirmus metus dirbančių šioje srityje.“
Nuo lapkričio – griežtesni reikalavimai
Ministerija nuo lapkričio įves griežtesnius reikalavimus maistą pacientams teikiančioms įmonėms. Tai daroma siekiant pakeisti situaciją, kai ligoniams tiekiamas maistas dažnai buvo nesubalansuotas, skurdus, kartais ir atšalęs bei prastai atrodantis. Nuo šiol ligoninėms bus privalomos, o ne rekomendacinės, kaip iki šiol, mitybos organizavimo taisyklės.
Tvarkos apraše nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.
Taigi į ligoninę patekę pacientai nuo lapkričio 1 d. savo lėkštėse ras daug sveikesnį maistą: nebeliks riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.
Dar viena naujovė susijusi su darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose, kvalifikacija, kuri ne visada yra pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto, arba, kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Dėl to numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias, kompetencijas, antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės.
Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.
