Vadinamoji „Saulėlydžio“ komisija per savo egzistavimo laikotarpį (2007-uosius metus) nepateikė jokių esminių pasiūlymų, kaip tobulinti valstybės valdymą, o visą tą laiką tik prisiimdavo kitų institucijų darbo rezultatus, pateikdama juos visuomenei kaip savo.
Tai parodė ketvirtadienį paskelbto VšĮ „Naujosios viešosios vadybos fondas“ tyrimo rezultatai. Fondo atlikta ekspertizė aiškiai parodo, kad iniciatyvos, kurias Komisija prisiskyrė sau, iš tiesų buvo inicijuotos pačių valstybės valdymo institucijų.
„Komisija, siekdama patobulinti valstybės žmogiškųjų išteklių valdymą, pasiūlė sprendimus, kurie valstybės valdymą padarys dar neefektyvesnį, negu jis yra dabar. Mes galime drąsiai teigti, kad Komisija nieko reikšmingo nenuveikė, tačiau siekdama pateisinti savo egzistavimą prisiima sau kitų institucijų darbo rezultatus“, - sakė „Naujosios viešosios vadybos fondo“ valdybos pirmininkas Kęstutis Masiulis.
„Saulėlydžio komisija“ teigia, kad inicijavo „vieno langelio“ principo diegimą Viešųjų pirkimų tarnyboje, tačiau Vyriausybė dar 2004 metų balandžio 28 dieną priėmė nutarimą „Dėl viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo“, kuriame patvirtino būtinybę diegti „vieno langelio“ principą viešojo sektoriaus įstaigose.
Kaip „netiesioginį teigiamą komisijos veiklos rezultatą“ komisija paminėjo Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą, užtikrinančią galimybę Karo prievolės administravimo tarnybai tiesiogiai iš švietimo įstaigų gauti informaciją apie jose besimokančius (studijuojančius) karo prievolininkus – šaukiamojo amžiaus jaunuoliams, kurie mokosi švietimo įstaigose, nebereikės asmeniškai pristatyti mokslą patvirtinančių pažymų.
Krašto apsaugos ministerija „Naujosios viešosios vadybos fondą“ informavo, kad procesas (kai švietimo įstaigos teikia pažymas apie besimokančius jaunuolius KAM sistemai) prasidėjo dar 2006 metų vasarą, kai ministerija pradėjo konsultacijas su švietimo įstaigomis, studentais. Ministerija fondą informavo, kad iniciatyva dėl tokių sutarčių kilo iš moksleivių ir studentų organizacijų. Vadinasi, tokia praktika jau įgyvendinta, „Saulėlydžio komisijai“ net nepradėjus darbo: ministerija taip dirba ir be komisijos įsikišimo.
Be to, kyla įtarimų dėl „Saulėlydžio komisijos“ veiklos skaidrumo. „Valstybės valdymo optimizavimo srityje Komisija pasiūlė iš esmės likviduoti Valstybinę tabako ir alkoholio tarnybą(ją prijungiant prie Narkotikų kontrolės departamento). Kodėl buvo pasirinkta būtent ši tarnyba, o ne bet kuri iš daugelio kitų? Kyla įtarimų, kad ne valstybės valdymo sistemų optimizavimas, o verslo interesai galėjo daryti įtaką būtent šiam pasirinkimui. Juolab, kad kai kurie Komisijos nariai yra tiesiogiai susiję su didžiausiais tabako gaminių gamintojais Lietuvoje, kurie yra vieni didžiausių jų rėmėjų.“, - teigė „Naujosios viešosios vadybos fondo“ direktorius Chorst Klaus.
