Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo.
Baigiasi bene nykiausi ekonomine prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepriklausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas.
Valdžios veiksmuose šįmet neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Pradėkime nuo galvos. Ar atsakingais galėtume pavadinti geležinės ledi vaidmenį pasirinkusios Prezidentės išsišokimus ne tik tarptautiniame ringe, bet ir savo namuose, kai į paprastus klausimus kertama su atvira panieka: „Šiuo klausimu komentarų nebus.“ Ir žvilgsnis musoliniškai nukreipiamas į kitą pusę, atseit jūs neverti mano žvilgsnio.
Juk žurnalistai klausia ne savo smalsumui patenkinti – per žurnalistus Prezidentės klausia valstybės piliečiai. Kitokios galimybės paklausti jie paprasčiausiai neturi. Lieka tik pasiguosti, kad šįmet į nevertų susitikti su mūsų šalies vadove sąrašą pateko ir įtakingų šalių prezidentai. O pradžia buvo daug žadanti, tvirtinta, kad naujoji šalies vadovė bus pragmatiška, be to, veidu atsisuks į kaimynus. O kokie rezultatai? Santykiai su JAV užšaldyti, o su Rusija neatšildyti. Nuo Vilniaus tolsta ne tik Europos Sąjungoje svorį įgyjanti ir su Maskva fl irtuojanti Varšuva, bet net Ryga, neseniai surengusi aukščiausio lygio vizitą Kremliuje.
Gal nevertėtų prisiminti šių Prezidentės išsišokimų, jeigu jie stiprintų tik geležinės ledi įvaizdį, deja, jie nepadeda ir valstybei. Todėl labai nustebino šalies vadovės šv. Kalėdų proga išsakytas palinkėjimas ir pageidavimas būti geranoriškiems, jautresniems ir išsaugoti įkvepiančią viltį. Tikėkimės, kad šalies vadovė šiuos žodžius iš surašyto sveikinimo rašto perskaitė ne tik mums, bet ir sau.
Deja, vilčių išsaugoti optimizmą vis mažiau ir mažiau, ir tai patvirtina neišsenkanti emigracijos upė ir jos sraunumą nuolat didinantis mūsų premjeras Andrius Kubilius. Štai šią savaitę jis sublizgėjo apkaltinęs šantažu vieną iš „Gazprom“ vadovų, kai šis Latvijai ir Estijai pažadėjo gamtines dujas atpiginti 15 proc., o Lietuvai jas ir toliau pardavinėti brangiausiai Europoje. Akivaizdu, kad Rusija taip gina savo interesus, į kuriuos kėsinasi ir Europos Komisija (EK), šį kartą reikalaudama, kad mes pirmi įgyvendintume trečią Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą, kuriame numatyta iš „Gazpromo“ turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą. Ši ES direktyva aktuali ir Latvijai, Estijai bei Suomijai, tačiau jos paprašė ir gavo teisę atidėti direktyvos įgyvendinimą.
Jau svarstant šią ES direktyvą buvo akivaizdu, kad Rusijai tokie europiečių veiksmai nepatiks. Beje, rusai šios nuomonės neslėpė – prieš mėnesį Berlyne susitikęs su Vokietijos verslininkais Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Lietuvos planuojamą dujų sektoriaus pertvarką pavadino plėšikavimu. Tada mūsų premjeras nekomentavo V.Putino kaltinimų Lietuvai. Tiesa, po kelių dienų Vyriausybė paskelbė ištraukas iš EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovo Hainco Hilbrechto laiško, gauto dar iki V.Putino apsilankymo Berlyne.
Jame tiesiog konstatuojama, kad Lietuva negali pasinaudoti išimtimi, kurios reikalauja „Gazpromas“, nes paprasčiausiai Lietuvos nėra sąraše šalių, kurios tos išimties prašė. Mes negalime pykti ant EK biurokrato – jis atsakė tiksliai ir aiškiai, tačiau Lietuvos premjeras ir Prezidentės ginamas energetikos ministras A.Sekmokas nesuprato užuominų arba klaidingai pamanė, kad Rusijos meška pariaumos ir nurims. Tačiau ji neužmigo. Atvirkščiai.
Dabar sulaukėme pirmo jos ženklo. Jeigu nereaguosime, sulauksime ir antro, tikėtina, skaudesnio. Regis, tikrai sulauksime, nes premjeras nesuvokia ir jam niekas neatveria akių, kad jo vadovaujama valstybė pateko tarp dviejų didelių girnapusių. Šią savaitę A.Kubilius tepareiškė ketinantis apie susidariusią padėtį informuoti EK. Ne informuoti reikia, bet aukščiausiu lygiu taisyti padarytas klaidas. Lietuva, sutikdama laikytis minėtos ES direktyvos, turėjo iš EK išsireikalauti atsarginių variantų Rusijos spaudimo atveju, deja, to nepadarė. Ir nesitikėkime, kad iniciatyvos imsis EK – ji net piršto nepajudins, jeigu mes patys nereikalausime.
