Profsąjungų teigimu, prie įspėjamojo streiko, reikalaudami didesnių algų, mažesnių klasių ir grupių, didesnio fondo išeinančių į pensiją pedagogų kompensacijoms, planavo prisidėti apie 10 tūkst. mokytojų iš beveik 400 ugdymo įstaigų.
Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu prieš streiką skelbė, kad streikuoti turėjo maždaug 300 iš daugiau kaip 2,3 tūkst. šalies darželių ir mokyklų, ketinimą streikuoti pareiškė apie 35 proc. tų švietimo įstaigų darbuotojų. Anot ministerijos, streike numatė dalyvauti apie 5,8 tūkst. (arba 11 proc.) visų šalies pedagogų.
Jaučiasi įvaryti į kampą
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje streikavo 66 iš 90-ies pedagogų. Mokykloje streiko metu buvo matyti kelios dešimtys žemesniųjų klasių vaikų - be kitų užsiėmimų, jiems mokyklos administracija pasiūlė paruošti namų darbus klasėse ar pažaisti stalo futbolą.
Pasak šios gimnazijos matematikos mokytojos Rūtos Osipavičiūtės, neprotestavę mokytojai serga, pamokas turi vėlesniu laiku arba pasiėmė išeiginę dieną. Tačiau šie mokytojai taip pat palaiko streikuojančiuosius, pridūrė pedagogė.
Kaip ir kiti Žvėryno gimnazijos mokytojai prisisegusi ženkliuką „Aš streikuoju“, R.Osipavičiūtė sakė, kad streikas yra kraštutinė priemonė pedagogams ginti savo teises, tačiau kitos galimybės su Vyriausybe jau buvo išbandytos, derantis dėl šakos kolektyvinės sutarties.
„Esame įvaryti į kampą, - žurnalistams sakė ji. - Manyčiau, kad vis dėlto Vyriausybė savo pažadais pedagoginę visuomenę yra maitinusi jau tiek metų, todėl galvojame, kad reikia (...) pasiekti, kad ji vykdytų savo pažadus.“
Pasak R.Osipavičiūtės, kuri yra ir Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė, dėl krizės metu sumažėjusio pedagogų darbo užmokesčio sumažėjo ir mokinio krepšelis, todėl kenčia ne tik pedagogai, bet ir mokiniai „negauna pilnaverčio išsilavinimo“.
Pedagogė pridūrė nemananti, kad valdžios pažadėti papildomi 10 mln. eurų švietimo biudžete „gali išgelbėti situaciją“.
Žvėryno gimnazijos istorijos mokytojas Giedrius Mackevičius sakė, kad streikas tėra būdas atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į švietimo bendruomenę kamuojančias problemas.
„Tačiau, kaip paskatinti politikus žiūrėti rimtai į situaciją švietime, tai čia yra pačių politinių partijų apsisprendimo reikalas. Streikai čia neišgelbės“, - kalbėjo G.Mackevičius.
„Politikai, kalbėdami apie švietimą, kalba labai tuščiai ir pasinaudoja priešrinkimine situacija ir (švietimą) prisimena tada, kai jiems atrodo svarbu“, - pridūrė jis.
Nebe profesija, o gyvenimo būdas
Kaune, savivaldybės duomenimis, apie streiką Kaune pranešė devynios mokyklos – aštuonios iš jų bendrojo lavinimo ir viena ikimokyklinio ugdymo. Kovo 11–osios gimnazijoje antradienį streikavo visi mokyklos mokytojai.
Darbo vietose susirinkusios pradinių klasių mokytojos teigė pirmą kartą turinčios laiko ramiai pasėdėti ir pasišnekėti su kolegėmis, atlikti įvairius darbus. Mokytojos džiaugėsi, kad vadovybė palaiko jų sprendimą ir streikuoti gali be baimės.
Pedagogės žurnalistams sakė streikuojančios, nes nori atkreipti dėmesį į mokytojų problemas – koks sunkus ir prastai apmokamas yra jų darbas. Jos pabrėžė, kad dirbti dažnai tenka ir pasibaigus pamokoms – atsakinėti į tėvų skambučius, taip pat – leisti savus pinigus perkant knygas ir priemones.
„Mokytojas tapo ne profesija, o pašaukimas, gyvenimo būdas“, – kalbėjo mokyklos pradinių klasių mokytoja Rasa Loreta Miliuvienė.
Vyresniųjų klasių moksleivius anglų kalbos mokanti jos kolegė Vida Žukauskienė sakė, kad moksleiviai dėl šio streiko nenukentės – jiems bus paskirta papildomų užduočių.
„Vis tiek ruošiame egzaminui – jeigu jau mes dirbame iš idėjos, tai tikrai ir darbams taisyti skiriame daug laiko, ir rašiniams taisyti skiriame daug laiko, ir mes neskaičiuojame to laiko – grįžtame iš mokyklos ir dirbame toliau, mūsų darbo valandos nesibaigia, kai išeiname iš mokyklos“, – kalbėjo mokytoja.
Pasak mokyklos pavaduotojos ugdymui Laimos Lukšienės, ji palaiko mokytojų sprendimą streikuoti, tačiau atkreipė dėmesį, kad keliami reikalavimai ne iki galo atitinka tai, kas, jos nuomone, yra svarbiausia mokytojams.
„Žmogus turi teisę išsakyti tai, ką jis galvoja. Kas mane šiek tiek liūdina, kad mokytojų interesams atstovauja ne viena profsąjunga ir jos ne visada tarpusavyje sutaria, ko mokytojui reikia. (…) Mano supratimu, šiek tiek suprimityvinami mokytojų reikalavimai“, – sakė L.Lukšienė.
Anot jos, ugdymo kokybė pagerėtų, jeigu mokytojams būtų skiriama lėšų, pavyzdžiui, kompiuteriams įsigyti.
Dalis Lietuvos mokyklų taip pat planuoja streikuoti ketvirtadienį.
Kitąmet algos didės
Valdančiosios koalicijos partijų politinė taryba praėjusią savaitę nusprendė tenkinti dalį profesinių sąjungų reikalavimų, jiems skiriant 10 mln. eurų. Ministerija taip pat žada ieškoti lėšų peržiūrėdama jai skiriamaus asignavimus.
Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kitąmet kils iki 7 proc., šiemet jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Pažymima, kad nuo sausio 1 dienos 34 eurais didės mokinio krepšelis. Pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas kitąmet didėja 1,5 mln. eurų.
Tačiau profsąjungų tokie pažadai netenkina.
Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad norint tenkinti juos visus kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų, todėl reikalavimai esą nerealūs. Profsąjungų skaičiavimu, lėšų poreikis - mažesnis.
Spalio pabaigoje vykęs mokytojų kongresas priėmė manifestą, reikalaujantį didinti atlyginimus. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, pagrindiniai streikuoti ketinančių mokytojų reikalavimai yra atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus, 2016 metais valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, bei mažinti mokinių skaičių klasėse ir grupėse.
