„Mes kalbame, kad įkainis turėtų būti didinamas kasmet maždaug 10 procentų, siekiant, kad kiek greičiau būtų galima ir iki 2025 metų visiškai, nepaisant to, kad ir kituose sektoriuose viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėtų, sudarytų ne mažiau kaip 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kalbant apie aukštąjį mokslą – nemažiau 150 procentų“, – per spaudos konferenciją sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Šiuo metu valandinis mokytojo įkainis siekia apie penkis eurus, o pilnas etatas, pasak A. Monkevičiaus, „ant popieriaus“ sudaro apie 1200 eurų, tačiau problema ta, kad tik ketvirtadalis mokytojų dirba pilnu etatu.
„Dauguma mokytojų dirba mažesniu etatu ir apie trečdalis mokytojų dirba tik puse etato. Nuo rugsėjo mėnesio pilnas etatas bus 8–9 proc. didesnis“, – teigė A. Monkevičius.
Jis įsitikinęs, kad pertvarkant mokyklų tinklą, galima paliesti ir mokytojų algų klausimus, todėl ketinama eiti į derybas su savivaldybėmis.
„Aš manau, kad turime kalbėtis ir rimtai žiūrėti į visus keliamus klausimus bei juos spręsti. Aš linkęs gerokai daugiau dėmesio skirti šiam klausimui. Rytoj ir su savivaldybių padalinių atstovais tarsimės, kaip geriau matyti kiekvieną mokyklą ir kartu matyti mokytoją“, – sakė ministras.
Istorijos mokytojas: dirbant maksimaliu krūviu, etatas nesusidaro
Vilniaus Užupio gimnazijoje dirbantis istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas teigia, kad pilnu etatu nedirba. Jis atvyko į derybas, nes nėra patenkintas etatiniu apmokėjimu.
„Turiu 0,97 etato. Turiu maksimalius skaičiavimus su maksimaliu krūviu, su visa ta vadinamąja antra kišene ir papildoma veikla man to etato nesusidaro. Praeitais metais gaudavau virš 800 eurų“, – žurnalistams sakė mokytojas.
Jis teigia su baime laukiantis pensijos, nes ji gali nesiekti nė pusės dabar gaunamo darbo užmokesčio, nors mokytoju dirba jau 30 metų ir turi maksimalų krūvį, kelerius metus papildomų veiklų jis teigia neturintis.
„Iš esmės, net ir tokie seni, ir maksimaliai apmokami mokytojai kaip aš gauna kuklų atlyginimą. Išėjęs į pensiją mokytojas atsiduria ties skurdo riba arba net už jos“, – teigė R. Ramanauskas.
Pasak jo, šiuo metu derybose dėl mokytojų algų ir profesijos įvaizdžio gerinimo stinga konkretumo, kalbama lozungais.
„Yra kalbama apie etatinį apmokėjimą, tačiau kaip buvo, jis ir išliko valandinis. Iki etatinio įvedimo buvo apmokama pagal valandas. Realiai atlyginimai mokytojų nepasikeitė tiek, kad būtų laikomi motyvuojančiais“, – sakė istorijos mokytojas.
Anot R. Ramanausko, daugeliu atveju etato dalis, kurią turės mokytojas, priklauso nuo mokyklos vadovo.
„Šiuo metu situacija yra tokia, kad profsąjunga ir ministerija kalba apskritai skirtingomis kalbomis, tarsi lietuviškai, bet susikalbėjimo nėra. Ministerija operuoja vidutiniais dydžiais, apmokėjimais, bet tai parodo, kad ministerija nėra adekvačiai susivokusi, kas vyksta mokyklose, kas darosi pokalbyje tarp mokyklos vadovo ir mokytojo, aptariant jo darbo krūvį“, – teigė R. Ramanauskas.
A. Navickas: pasigendame konkretumo
Praėjusių metų pabaigoje ministeriją okupavusios ir masinį pedagogų streiką surengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas džiaugėsi konstruktyviu pokalbiu su ministru, tačiau teigė pasigedęs konkretumo.
„Mes dabar pasigendame konkretumo ir norėtumėme, kad tos kalbos vestų prie aiškaus plano. Norime, kad dalykai būtų daromi greičiau ir keistųsi santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir mokytojų užmokesčio. Taip pat galvojame, kad gali kilti nemažai įtampų dėl pačio etatinio modelio taikymo, nes jis praktiškai neatitinka tikrovės“, – žurnalistams sakė A. Navickas.
Jis tvirtino su ministru sutaręs, kad bus stebima situacija ir ieškoma sprendimo būdų – ketinama su ministru vykti į mokyklas, kur kils problemų dėl atlyginimų kėlimo.
„Sutarimo nebuvo rasta, kaip ir kada bus pasiekti ir įgyvendinti mūsų reikalavimai. Mes tikimės išgirsti būtent aiškų veiksmų planą. Tenkina, kad vyksta normalus dialogas, tačiau priėjome tą ribą, kai artimiausiu metu turime suderinti bendrą poziciją“, – teigė LŠDPS vadovas.
Pasak A. Navicko, šiuo metu disproporcija tarp mokytojų algų yra didelė.
„Disproporcija yra didelė, priklausomai nuo etato dydžio. Kalbėti apie atlyginimą yra sudėtinga, bet tas įkainis yra labai mažas“, – sakė A. Navickas.
Švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.
