„Kitą savaitę aš kviečiu visų Seime esančių partijų vadovus į Prezidentūrą. Noriu kalbėti apie du dalykus: apie galimą gynybos susitarimo naują redakciją – jeigu partijos mano, kad susitarimą dėl gynybos ir saugumo reikia naujai suformuluoti. Taip pat kalbėti apie finansavimo šaltinius tam tikslui, kurį iškėlė Valstybės gynimo taryba“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpu pradėtas derybas dėl taikos Ukrainoje.
„Šiandien viešojoje erdvėje matome labai daug visokio informacinio triukšmo. Kažkas kažką pasakė, kažkas pasakė ant viršaus. Kažkas rėžė – kažkas atrėžė, kažkas kirto – kažkas kirto dar skaudžiau. Ar nemanome, kad dabartinėje situacijoje turėtume to, kas mus vienija“, – teigė šalies vadovas.
Įvertino Lietuvos saugumo situaciją
Komentuodamas ketvirtadienį išsiskyrusias Vyriausybės narių pozicijas vertinant Rusijos grėsmę, prezidentas teigė, jog Lietuvos saugumo situacija yra kur kas geresnė nei buvo tik prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.
„Saugumo situacija tikrai yra geresnė negu, pavyzdžiui, 2022 m. pradžioje, kada Rusija užpuolė Ukrainą. Per tą laiką įvyko labai svarbūs NATO viršūnių susitikimai Madride, Vilniuje, Vašingtone. Per tą laiką mes gavome Vokietijos patikinimą, kad Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje iki 2027 m“, – teigė prezidentas.
„Tačiau norint, kad ta saugumo situacija būtų dar geresnė – mums reikia sukurti ir apginkluoti Nacionalinę diviziją. Tada aš galėsiu sakyti, kad 2030 m. saugumo situacija Lietuvoje yra geresnė nei 2025 m. pradžioje“, – apibendrino jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dar sausį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak konservatorių, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
