Prezidentūra pranešė, kad aukšto lygio investuotojų diskusijoje, skirtoje Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomikos plėtrai, dalyvavo per 30 tarptautinių finansų ir investicijų valdymo korporacijų, rizikos kapitalo fondų įkūrėjų ir vadovų.
G. Nausėda akcentavo išaugusį kibernetinių ir hibridinių grėsmių pavojų, bet tuo pačiu priminė, kad Lietuva pripažinta ketvirta geriausiai su hibridinėmis grėsmėmis susidorojančia valstybe pasaulyje, yra įkūrusi vieną pažangiausių Europoje kibernetinių grėsmių prevencijos ir kovos su kibernetinėmis grėsmėmis centrą Europoje.
„Aktyvus inovatyvių sprendimų kūrimas ir tobulinimas šioje srityje tapo mūsų konkurenciniu pranašumu visoje Europoje, verslo bendruomenės netruko pastebėti pranašumą ir pritaikyti šalies infrastruktūrą verslo procesuose“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad Lietuvoje sparčiai plečiasi karinės technikos inovacijų rinka.
Potencialiems investuotojams pristatyti Lietuvos pasiekimai finansinių, lazerinių, informacinių technologijų, gyvybės mokslų sektoriuose, akcentuota palanki infrastruktūra startuolių steigimui ir efektyviai verslo plėtrai.
Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose prezidentas susitiko su kompanijos BMW vadovu Oliveriu Zipse. Prezidentūros teigimu, su juo aptartos galimybės plėtoti automobilių gamybos verslą Lietuvoje, taip pat daugiau sužinoti apie šalies siūlomas fotonikos klasterio vertes.
„BMW vadovas tikrai svarsto galimybę atvykti į Lietuvą, nes tai, kokiais gebėjimais mes pasižymime, kokią kvalifikuotą darbo jėgą turime, jam jau žinoma, kaip žinoma ir tai, kad Lietuvoje yra labai išvystyta optikos pramonė ir inžinerinė pramonė“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu tokie verslo banginiai pradės žvalgytis Lietuvoje, gali būti, kad iš tų debesų nukris ir lietutis“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas pasiūlė įvertinti Lietuvos infrastruktūrą informacinių technologijų plėtros centrams kurti, plėtoti inovacijas bei automobilių testavimo technikas.
Anot pranešimo, investuotojams priminta, kad Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, taip pat šalis viršija ES vidurkį pagal atsinaujinančios energetikos panaudojimą, aktyviai palaiko dabartinį Europos Komisijos žaliąjį kursą, skatina žaliąsias investicijas.
