„Be JAV ir kitų NATO sąjungininkių paramos negalėtume efektyviai atgrasyti Rusijos grėsmės. Mūsų geografinė padėtis ir geopolitinė situacija įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus resursus“, – ekspertų diskusijoje apie JAV karines pajėgas Baltijos šalyse sakė G. Nausėda.
„Svarbu siekti, kad NATO pajėgos Lietuvoje būtų kuo aukštesnės parengties, nuolat apmokomos, kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis dalyvautų pratybose ir prireikus sulauktų greito pastiprinimo. Svarbiausia – efektyvaus atgrasymo neįsivaizduojame be JAV dalyvavimo“, – teigė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, itin svarbus atgrasymo veiksnys yra „stipri, kartotinė ir aiški žinutė potencialiam agresoriui“, jog bet kokį, net menkiausią Baltijos šalių saugumo ir suvereniteto pažeidimą lydės neatidėliotina, griežta reakcija ir atsakomosios priemonės.
Kaip pranešė Prezidentūra, Miunchene G. Nausėda taip pat susitiko su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir padėkojo jam už paramą Baltijos šalių saugumui.
„Padėkojau Kanadai, kuri, būdama atsakinga transatlantinės šeimos nare, reikšmingai remia Baltijos šalių saugumą, dalyvaudama EFP misijoje“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos prezidentas.
Kanada vadovauja Latvijoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui (EFP).
Pasak Prezidentūros, susitikime su Kanados ministru pirmininku kalbėta apie saugumo situaciją Baltijos šalyse, Rusijos keliamas grėsmes euroatlantiniam saugumui.
Aptarta situacija Ukrainoje, Minsko susitarimų įgyvendinimas, taip pat – liepos mėnesį rengiama Ukrainos reformų konferencija Vilniuje.
G. Nausėda susitiko ir su Šiaurės Makedonijos prezidentu Stevo Pendarovskiu. Susitikime su Šiaurės Makedonijos vadovu G. Nausėda išreiškė paramą šios šalies europinei integracijai ir pabrėžė reformų, susijusių su teisės viršenybe ir žmogaus teisėmis, būtinybę.
