„Vaučeriai“ nepadės
„Manau, kad tai kelias atgal. Kainų kilimo tokiu būdu nesustabdysime, kainas stabdo konkurencija, ir iš smulkiojo verslo pusės“, – sakė G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad naujų tinklų į Lietuvą tikrai nebus pritraukta, jeigu jie bus gąsdinami neaiškia vadinamąja „vaučerių“ sistema.
Prisistatyme žurnalistams G. Nausėda taip pat kalbėjo ir apie savo užsienio politikos gaires. Tiesa, ne iš karto, o tik paklaustas žurnalistų.
Anot G. Nausėdos, pirmoji jo, kaip šalies vadovo, užsienio kelionė būtų į Lenkiją. Pasak ekonomisto, Lenkija ir Lietuvą sieja daugybė interesų, o pilnas potencialas su šia šalimi nėra išnaudotas.
Paklaustas, kokį požiūrį turi į lenkiškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose, kandidatas į prezidento postą atskleidė pasisakantis už galimybę jas rašyti pasuose, tiesa, tik antrame jo puslapyje.
„Manau, kad tokia galimybė turėtų būti numatyta antrame paso puslapyje“, - aiškino G. Nausėda.
Emigrantų nekaltino
Didelį dėmesį gerovės valstybės kūrimui skyręs G. Nausėda savo prisistatyme žurnalistams pasisakė ir apie emigracijos mastus. Pasak ekonomisto, kaltinti šių žmonių tėvynės išdavyste tikrai nederėtų.
„Manau, kad nėra viskas padaryta dėl socialinės nelygybės mažinimo. Toks požiūris, kad emigravę žmonės išdavė šalį, yra ydingas, nes šiuo atveju (red.past. socialinės nelygybės) valstybė išdavė žmones, o ne žmonės valstybę“, – tikino G. Nausėda.
„Šiandien visuomenės dezintegracijos reiškinys pažengęs tiek toli, kad kelia realią grėsmę Lietuvos valstybės tęstinumui. Pirmiausia jį lemia socialinio solidarumo stoka, kuomet dalis piliečių naudojasi visomis ekonominėmis ir socialinėmis privilegijomis, o didžioji visuomenės dalis jaučiasi ne tik nustumta nuo gerovės stalo, bet ir apskritai ignoruojama", – mintis dėstė G. Nausėda.
Ekonominės ir socialinės gerovės srityse, pasak G. Nausėdos, pažangos galima pasiekti išjudinant tokius klausimus kaip adekvatus profsąjungų ir darbdavių dialogas, aktyvus minimalios mėnesio algos reguliavimas, progresinis pajamų ir turto apmokestinimas, pensijų sistemos tobulinimas, mokesčių priemonėmis skatinant, kad taupymo pensijai norma pasiektų ne 4-6 proc., o 8-9 proc. atlyginimo dydžio, viduriniosios klasės kūrimas privataus verslo ir iniciatyvos pagrindu.
„Lietuvai reikia daugiau savininkų. Daugybė emigravusių Lietuvos žmonių svajoja sugrįžti į tėvynę, tačiau ne kaip samdomieji darbuotojai už 3-4 kartus mažesnę algą, o kaip savarankiški žmonės, norintys kurti gerovę sau patiems ir aplinkiniams"
Kritikavo kultūros politiką
G. Nausėdos nuomone, neramina vis dar gajus kai kurių politikų požiūris į kultūrą tik kaip į „turiningą laisvalaikio praleidimo būdą“, kuris esą lemia neadekvatų profesionaliosios kultūros vertinimą bei pramoginės kultūros protegavimą.
„Todėl kultūros politikos srityje dažniausiai sutinkamas tik kultūros administravimas, bet ne vadyba – visų pirma aukšto meninio lygio kultūros srities išmanymas ir gebėjimai ekonominėmis, teisinėmis bei politinėmis priemonėmis ją skatinti“, – savąją kultūros viziją dėstė G. Nausėda.
