Savo socialinėje paskyroje prezidentas pasveikino Seimo sprendimą.
Šiandien Seimas pritarė mano veto dėl Kelių įstatymo pataisų. Veto tikslas buvo skatinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarką, tačiau nepolitizuojant jos valdymo.
Sveikinu šį parlamento sprendimą, žvelgdamas į platesnį kontekstą. Nuostata, kad LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai, galėjo sukurti pavojingą precedentą ateičiai ir sužlugdyti gerosios valdymo praktikos diegimą mūsų šalyje.
Nuo savo kadencijos pradžios palaikau valstybinio plėtros banko arba fondo kūrimą, nors išlieku labai skeptiškas dėl valstybės skverbimosi į kitus verslo sektorius (vaistines, prekybos įmones ir pan.)“, – rašė G. Nausėda.
Be to, G. Nausėda pridūrė, kad valstybinio banko idėja yra patraukli ir ją vertėtų įgyvendinti.
„Valstybinio banko idėja yra patraukli ir įgyvendintina bent dėl trijų priežasčių: 1) jis sudaro galimybes efektyviai įgyvendinti valstybės investicinę politiką, kuri naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje lems Lietuvos ekonomikos kokybinį atsinaujinimą; 2) valstybinis bankas, skirtingai nei komercinis, yra pajėgus įgyvendinti tikrąją anticiklinę politiką ir remti verslą nuosmukio metu, o ne elgtis procikliškai – „užsukti kranelius“ tada, kai lėšos labiausiai reikalingos; 3) pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu yra mažiau prieinamas, ir suteikti galimybių perspektyvioms įmonėms augti ir įsitvirtinti naujose rinkose.
Žinoma, valstybinis plėtros bankas arba nacionalinis fondas, kad ir kaip jį pavadintume, neturėtų statyti kioskelių „a la Snoras“ visose šalies savivaldybėse. Gyventojų aptarnavimo mažmeninės operacijos, nors ir yra svarbios paslaugos, neturėtų būti tokio banko veiklos sritis“, – pastebėjo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad jeigu Seimas būtų atmetęs veto, rizikų atsirastų daugiau.
„Jeigu Seimas šiandien būtų atmetęs veto, rizikų ir nuogąstavimų dėl būsimojo valstybinio banko būtų kur kas daugiau. Blogiausia, kas galėtų atsitikti ir diskredituoti pačią idėją, – tai tokio banko veiklos politizavimas, verčiant jį žaisti pagal politikų primestas taisykles.
Valstybė turėtų įgyvendinti savo strategiją per profesionalią ir nepriklausomą banko valdybą, kadangi tik tai leistų išvengti liūdnai pagarsėjusio Lietuvos valstybinio komercinio banko istorijos pasikartojimo. Viliuosi, kad dar šis Seimas ir Vyriausybė padarys didelį žingsnį nacionalinio banko vizijos įgyvendinimo link.
Jau kitą savaitę Prezidentūra organizuoja aukščiausio lygio ekspertų diskusiją nacionalinio plėtros banko klausimu, kurioje dalyvaus ir Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Kristalina Georgijeva“, – teigė G. Nausėda.
