Taip jis kalbėjo savaitraščiui „Der Spiegel“, prieš išvykdamas į vizitą į Berlyne.
„Tai mums yra absoliutus prioritetas. Esame maža šalis, nuo rytų iki vakarų mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apsaugoti šalį, o kartu ir NATO teritoriją“, – pirmadienį paskelbtame interviu teigė prezidentas, paklaustas, kokios pasekmės gali sekti, jei vokiečių brigada nebus nuolat dislokuota Lietuvoje.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.
Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.
Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.
G. Nausėda trečiadienį išvyksta į Berlyną, kur su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) aptars Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
„Mūsų draugai yra reikalingi čia. Esame pasirengę sudaryti tam visas būtinas sąlygas. Kaip jau sakiau kancleriui O. Scholzui: norėtume čia sukurti dar geresnes Bundesvero mokymo sąlygas, nei šiuo metu yra Vokietijoje“, – pažymėjo G. Nausėda.
Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną, vystoma kita infrastruktūra, reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką.
Planuojama plėsti ir Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.
Skaičiuojama, kad per ateinančius dvejus-trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų.
