„Skaitykite „Aušrą“ širdimi, tai nepralenkiamas Tėvynės meilės manifestas, gimęs itin sudėtingomis tautai sąlygomis. Tegul „Aušra“ leidžiasi į savo kelionę po Lietuvos mokyklas, miestus, miestelius ir kaimus bei lietuvių bendruomenes plačiajame pasaulyje. Tepasiekia ji kiekvieną, neabejingą lietuvių tautos likimui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot pranešimo, prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos kultūros mecenatui Pranui Kizniui, kurio dėka „Aušros“ laikraštis atgimė XXI amžiuje. Įgyvendinti „Aušros“ projektą ėmėsi J. Basanavičiaus palikimo saugotojas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
„Aušra“ (Auszra) buvo pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.
Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.
Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.
Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.
