„Prezidentas mano, kad patinę situaciją turėtų išspręsti pati LRT taryba, kuri yra nepriklausomas aukščiausias LRT valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Anot jo, politikų įsikišimas šioje LRT generalinio direktoriaus rinkimų stadijoje visuomenei “galėtų sukelti abejonių dėl LRT nešališkumo, nepriklausomumo, politikų įtakos visuomeniniam transliuotojui“.
Tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys siūlo keisti kandidatų vertinimo tvarką. Jo teigimu, derėtų atsisakyti vieno balsavimo už asmenį, o atskirai vertinti kandidatų raštu pateiktas programas ir jų žodinius prisistatymus.
Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė laukiantis iš LRT tarybos pasiūlymų LRT įstatymo pokyčiams, pavyzdžiui, nustatant, kad Tarybą sudarytų nelyginis skaičius narių arba jos pirmininkas turėtų lemiamą balsą.
Antradienį LRT tarybai antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes abu kandidatai – dabartinė įstaigos vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas – surinko po vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Birželio 20 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Pirminiais duomenimis, konkursas galėtų vykti rugsėjį.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.
Į LRT tarybą narius skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
