„Pirmiausias ir akcentuotinas darbas yra sinchronizacijos projekto sklandus įgyvendinimas. Nepaisant to, kad įjungtas laikmatis, kuris jau matuoja desinchronizacijos (su Rusija ir Baltarusija – BNS) pabaigą, dar yra darbų, kuriuos reikia užbaigti“, – žurnalistams penktadienį po G. Nausėdos susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguojamu Žygimantu Vaičiūnu sakė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
Jo teigimu, antras svarbus prioritetas – strateginių regioninių projektų įgyvendinimas ir jų spartinimas, tarp kurių – „Harmony Link“ jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba.
„Vienas iš tokių esminių, kuris padėtų užtikrinti būtent ir vietinės generacijos spartinimą, tai yra vadinamas „Harmony Link“ projektas. (...) Šitą projektą tikimės, kad pavyks spartinti“, – sakė R. Dilba.
„Taip pat laukia kiti projektai: būtent tinklų projektai, tiek planuojamas kabelis su Vokietija, tiek vandenilio projektas nuo Lenkijos iki Varšuvos (nuo Suomijos iki Vokietijos per Lietuvą – BNS) ir kiti projektai, kurie svarbūs visam regionui“, – pridūrė patarėjas.
Trečias prioritetas – vietinės elektros gamybos didinimas iki maždaug 2028–2029 metų, padengiant 100 proc. šalies suvartojimą.
Anot R. Dilbos, taip pat kalbėta apie vartotojų teisių apsaugą ir biurokratijos mažinimą tiek verslui, tiek gyventojams.
„Čia eina kalba ne tik api biurokratijos verslui mažinimą, procesų dėl prijungimo trumpinimą, bet taip pat ir gyventojams. Jie taip pat susiduria su aibe problemų tiek didinant elektros galias, tiek dėl prijungimo“, – sakė R. Dilba.
Turi „kontrolinių klausimų“ dėl pasiruošimo sinchronizacijai
Kandidatas į ministrus Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad energetikos politika Lietuvoje pasižymi tęstinumu, Vyriausybėms keičiantis ir perduodant strateginių projektų įgyvendinimą.
„Sinchronizacijos projektas (...), tikrai yra didžiulis interesas šį projektą užbaigti sėkmingai (...), taip pat spartinant „Harmony Link“ jungties įgyvendinimą“, – žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, didžioji dalis vasarį numatytai sinchronizacijai reikalingų parengiamųjų techninių darbų jau atlikta. Tačiau Ž. Vaičiūnas teigė dėl to turintis „tam tikrų kontrolinių klausimų“ elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“.
„Turiu pasigilinti į tuos parametrus, kurie buvo aptarti anksčiau, tai yra dėl sistemos pasirengimo. Kadangi teko daryti ketverių metų pertrauką (...), reikėtų pasitikrinti, ar tie darbai, kurie buvo planuoti, yra atlikti. (...) Dėl to ir sakau, kad reikėtų pasitikrinti, ar iki galo viskas yra padaryta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Lietuva šiek tiek atsilieka diegiant kaupimo sistemas“
Kandidato teigimu, taip pat svarbu išlaikyti atsinaujinančios energetikos plėtros tempą, taip pat sukurti „debiurokratizuotą ir aiškią“ elektros kaupimo ekosistemą.
„Šiandien turime tam tikrų nerimo ženklų rinkoje. Projektai stoja dėl rinkos aplinkybių, biurokratinių niuansų. Dėl to svarbiau ieškoti būdų, kaip šiuos projektus toliau tęsti. Kalbu pirmiausia apie saulės ir vėjo energetikos projektus“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Kaupimo sistemos klausimu, manau, Lietuva šiek tiek atsilieka. Mes turėtume tikrai tai stiprinti ir tam skirti prioritetinį dėmesį“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad reikia operatyviai spręsti vartotojų prisijungimo prie ESO tinklų klausimą, taip pat numatyti paramos priemonės saulės energetikai ir kaupimo sistemoms.
Apie ministerijos uždarymą kalbėti dar anksti
Prezidentūrai bei šalies vadovui anksčiau pareiškus apie galimą Energetikos ir Susisiekimo ministerijų sujungimą, taip pat poreikį naikinti Energetikos ministeriją, Ž. Vaičiūnas teigė, jog apie jos uždarymą kalbėti dar anksti.
Kandidatas į ministrus teigė, kad G. Nausėda jo teiravosi apie galimą ministerijos transformaciją.
„Galbūt galimas tam tikras funkcijų persidalijimas, pasiskirstymas, bet jeigu būčiau patvirtintas, mano, kaip energetikos ministro, pozicija ir vizija būtų užbaigti tuos darbus, kuriuos reikalinga energetikoje. Tikrai yra daug klausimų kuriuos reikėtų spręsti, tai tikrai dar anksti būtų kalbėti apie Energetikos ministerijos uždarymą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Aš, kaip energetikos ministras, tikrai ginčiau tą nuomonę, kad Energetikos ministeriją reikėtų stiprinti, o ne silpninti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, pasak Ž. Vaičiūno, ministerijos ateitis priklausytų ir nuo valdančiosios koalicijos sprendimų.
Ž. Vaičiūnas teigė svarstantis ministerijoje sukurti karštąją liniją, skirtą spręsti vartotojų problemoms: „Tada būtų galima kartu su sistemos operatoriais, kitais energetikais jas spręsti“.
