„Šiuo metu vyksta labai aiški diskusija, kurioje kalbame, kad gynybos išlaidos yra specialios ir jų nederėtų vadinti išlaidomis, jas derėtų vadinti investicijomis į savo saugumą. Jeigu darome tokias investicijas, mes turime šiek tiek kitaip traktuoti gynybos išlaidas <...>. Turime atsakyti į klausimą, jeigu mes negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek mums pinigų reikia, kad tai būtų padaryta, kaip ir mes norėjome, 2030 metais?
Čia skirtingi skaičiavimai, jūs sakote, kad tam reikia, berods, dešimties milijardų sumos. Mes gavome iš Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad reikia apie 12 milijardų, tarp 10–14 milijardų. Šią sumą išdėliokime į šešerius metus, iki 2030 metų, mes gausime prie dabartinio lygio maždaug 1,5, net iki 2 procentinių punktų papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3–3,5 proc. gali reikėti 5 arba 5,5 proc. nuo BVP“, – interviu sakė G. Nausėda.
Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite šiandien, 19:30 val., per TV3 televiziją „Specialioje diskusijų laidoje“.
Ką galvojate apie iki šiol iš aukščiausių valstybės asmenų negirdėtą poziciją, kad Lietuva galėtų skolintis žymiai daugiau? 3–4 proc. gynybai yra komunaliniai namo mokesčiai. Jei norime pasistatyti namą ir neturime pinigų, gynybos tam, mes turime pasiskolinti iš banko, o komunaliniams mes jau turime.
Tai akivaizdu, kad reikia kelti tą klausimą ne tik Finansų ministerijai, Vyriausybei, bet pirmiausia reikia įtraukti į Vyriausybės programą. Tai, ką aš kalbu, reikalauja tam tikrų įstatyminių pokyčių, konkrečiai, mūsų Konstitucinis įstatymas dėl fiskalinės sutarties įgyvendinimo. Taip, dabar jis vienerius metus išjungtas, bet mes negalime nuolat gyventi tokiomis sąlygomis.
Mes turime gynybos išlaidų traktavimą pakeisti iš esmės ir tokiu būdu grįžti prie to dalyko, apie kurį aš kalbėjau. Gynybos išlaidos, kaip specialios išlaidos, kurios yra skirtos šalies gyvybingumui arba šalies išgyvenamumui užtikrinti <...>.
Tai yra ne tik tankai, ne tik šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, bet yra reikalingi rezervai, atskiros amunicijos, personalas, infrastrūktūra, visa tai reikia kažkur laikyti.
Šalia to dar mūsų įsipareigojimai sąjungininkams, nes Vokietijos brigados reikalavimai turi būti įgyvendinami taip pat. Tai yra reikalavimai, kuriuos pilnai aprėpus, mes matome, kad turime išeiti iš 3 proc. mentaliteto apskritai.
Dabar jau klausimas ne 3 ar 3,25 proc., o klausimas, ar mes iš esmės norime tai padaryti [įgyvendinti nacionalinės divizijos projektą – aut. past.] per artimiausius šešerius metus, nes tikimės, kad istorija mums tiek laiko dar duoda. Bet neapgaudinėjame savęs iliuzijomis, kad per 14–20 metų tai padarysime, nors kyla klausimas, kam mes tuos pinigus skiriame, nes tai yra visiškai beprasmiška <...>.
Jeigu mes sutariame, kad mums atgrasymo ir gebėjimo apsiginti reikia ne po 14, o po 6 metų vėliausiai, mes tada galime sėsti prie stalo su visomis partijomis, nesakau, valdančiosios koalicijos, opozicijos, man atrodo, visos partijos turi būti prie to paties stalo ir pasakyti, kad esame nusiteikę finansuoti štai tokiu lygiu.
Tada mes turime ką pasakyti ir ponui Trumpui [naujai išrinktam Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui – aut. past.] <...>. Mes jau būtume Lenkijos lygio gynybos finansavime ir tai parodytų, kad mes apie savo saugumą mąstome rimtai.
Jeigu teisingai suprantu, ir tą atskleidė Gynybinės galios tyrimas, prie kurio teko ir man prisidėti, gynybos ilgalaikis finansavimas yra vienas dalykas, o gynybinio pajėgumo įgijimas per trumpą laikotarpį yra atsietas nuo to klausimo, nes mes tiesiog neturime dar kuo gintis. Čia turbūt yra esminis momentas?
Ko gero, net ir geriausiame scenarijuje neturėsime tam tikrų elementų, be kurių visapusiška kovinė galia yra neįmanoma. Kaip konkrečiai, „Patriot“ sistemoms prie dabartinių galimybių skirti 1,2 ar 1,5 milijardo negalėsime.
Arba didesnio kiekio ilgojo nuotolio raketų...
Čia nėra beviltiška, nes matau, kad NATO užsisuka rotacinio oro gynybos modulio įgyvendinimo mechanizmas ir yra sudarinėjamos labai konkrečios lentelės, ko reikia rytinio flango valstybėms ir ką NATO sąjunginkai gali suteikti.
Belieka, tai bus tikrai nelengva padaryti, tačiau belieka tą lentelę užpildyti ir kas kuo gali prisidėti prie mūsų oro gynybos sistemų. Tą galima padaryti ir galima padaryti pakankamai greitai, nelaukiant 4 ar 5 metų.
Tokio pobūdžio uždaviniai yra šiuo metu, bet su ankstesniąja Vyriausybe, turiu pripažinti, galbūt dabar nelabai būtų korektiška kritikuoti ankstesniąją Vyriausybę, bet vis dėlto mes sukomės tuose pačiuose procentuose. Jeigu ir būdavo kalba apie tam tikrą procento padidinimą, tai būdavo kosmetinis padidinimas. Buvo traktuojama, kad jei tai padarysime, tai mūsų deficitas išaugs virš 3 proc.
Tiesą sakant, pamatęs kitų metų siūlomą biudžeto projektą, aš negalėjau patikėti, ką matau ir ką girdžiu. Nueinanti Vyriausybę sakė, kad mūsų prioritetas – gynyba. Santykinis biudžeto finansavimas kitais metais krašto apsaugai mažėja, lyginant su šiais metais. To būti negali.
Tai kaip jūs tą galite paaiškinti?
Per debatus man buvo gaila Lauryno Kasčiūno, kuris bandė įrodyti, kad mažiau yra daugiau. Bet mažiau nėra daugiau, mažiau yra mažiau.
Na, turbūt ir rinkėjams nepavyko įrodyti, kadangi rinkimai baigėsi taip, kaip baigėsi, bet dabar turbūt turime nesižvalgyti atgalios. Ta pati Tėvynės sąjunga, sėdėdama prie bendro stalo ir konkrečiai pasirašinėjant galbūt galimą sutarimą dėl gynybos ateityje, būtų visiškai suinteresuota krašto apsaugos didinimu ir tikiu, kad tikrai nebus prieš.
Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite straipsnio pradžioje.
