Prezidentas dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuojamoje Lietuvos užsienio politikos akiračių ciklo diskusijoje.
Visa diskusija apie užsienio politikos iššūkius su prezidentu G. Nausėda:
Europa dar neišnaudojo viso sankcijų arsenalo prieš Rusiją
Diskusijos moderatorius, RESC direktorius Linas Kojala teigė, kad griežtos sankcijos turi poveikį Rusijos ekonomikai. Visgi L. Kojala šalies vadovo klausė, ar ekonominės sankcijos netapo tam tikra rutina.
„Bet jokio tokio lūžio kaip ir nematome“, – sakė politologas.
Jis svarstė, kad gal lūžis įvyktų taikant griežčiausias sankcijas, kurios dar nepanaudotos – Rusijos atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos ar taikymasis į konkrečius Rusijos oligarchus, turinčius turto Europoje.
„Jūs teisingai pastebėjote, kad šiame priemonių arsenale vis dar yra priemonių, kurios būtų gerokai paveikesnės, kurias galima būtų pritaikyti. Šioje vietoje reikia surasti kompromisą tarp visų ES valstybių, nes ir šiandien mes diskutuojame gana skirtingais balsais“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak jo, vienas balsas – Lietuvos, kitų Baltijos valstybių, Lenkijos, po išaiškinimo, kad už 2014-aisiais įvykusio sprogimo ginklų sandėlyje, anot G. Nausėdos, šiuo balsu pradėjo kalbėti ir Čekija.
„Kitas balsas, kurį, sakykime, įgarsina Pietų Europos valstybės arba tos valstybės, kurios yra gana toli nuo Rusijos. Mes mėginame kalbėtis ir mes gerokai labiau susivienijame, kai susiduriame su tokiais įvykiais kaip Čekijos atvejis. <...> Visi supranta, su kokia grėsme mes susiduriame ir pamatoma, kaip tai yra brutalu, ciniška, tada sureaguoja visi“, – sakė G. Nausėda.
Žvelgdamas į ateitį, G. Nausėda teigė, kad Europa neišnaudojo dar viso sankcijų arsenalo ir prie tų klausimų bus grįžta.
„Sankcijos veikia. Šioje vietoje, kuomet Rusijos valdžia, Kremlius, puikiai supranta, kad šitos sankcijos veikia, jos turi įtakos jų ekonomikai, jie turi pasirinkimo galimybę: grįžti prie normalaus dialogo ir normalaus elgesio arba toliau izoliuotis.
Mano nuomone, pirmas kelias yra daug perspektyvesnis ir naudingesnis absoliučiai visiems, įskaitant ir Rusijai. Bet, dėl tam tikrų priežasčių, dėl to, kad tos didžiaimperinės ambicijos niekaip nepalieka Kremliaus valdovų galvų, pasirinktas antrasis kelias“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad blogiausia, kad tokį Kremliaus pasirinkimą kaip tiesiog bandoma įteigti ir visuomenei, kad toks ir yra Rusijos kelias – izoliuotis, tvirtai ginti didžiarusiškąsias vertybes, traktuoti išorinį pasaulį kaip priešą.
„Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonąsias linijas. Bet aš sakau, kad tos linijos senokai yra peržengtos. Ir, kad mes tiesiog demonstruodami tą tokį orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo, mes tam tikra prasme siunčiame signalą savo oponentui, kad galima juos taip truputį pagąsdinus, galima priversti susigūžti. Ir tada tai priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas. Ne paslaptis, kad tai priimama kaip silpnumo ženklas“, – įsitikinęs prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad reikia ieškoti galimo sutarimo, tačiau jis neįmanomas, kol išlieka tokia pati situacija Dombase, lieka aneksuotas Krymas, kišimąsi į Baltarusijos reikalus.
„Šito mes tiesiog negalime ignoruoti ir apsimesti, kad tai nevyksta. Ir jeigu tai vyksta ir nėra jokių teigiamų poslinkių šioje srityje, privalome tai konstatuoti ir principingai įvertinti“, – tvirtino G. Nausėda.
Prezidentas apie Lenkiją: nematyti pozityvaus pokyčio būtų nusikalstama
Kalbėdamas apie santykius su Lenkija, G. Nausėda pažymėjo, kad viską reikia vertinti dinamiškai. Pasak jo, nors yra problemų, kurias kelia tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusė, prezidentas siūlė žvelgti į abiejų šalių kryptį.
„Nematyti to pozityvaus pokyčio būtų nusikaltimas. Per pastaruosius pora, trejetą metų įvyko tikrai, sakyčiau, vertybinis konsolidavimasis. Aš visada labai tikiu tais fundamentaliais veiksmais, kurie lemia mūsų santykių pagerėjimą“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad santykiams didelę įtaką daro ir asmenybės.
„Aš atėjęs vykdyti prezidento pareigų iškart pasakiau, kad santykiai su Lenkija bus vienas iš mano veiklos prioritetų, jų gerinimas“, – sakė jis.
Prezidentas siūlė pažvelgti ne į tuos dalykus, kurie mus su Lenkija skiria, bet į tuos, kurie mus vienija. G. Nausėdos tvirtinimu, Lietuva su Lenkija sutaria daugybe geopolitinių klausimų, santykyje su Rytų partnerystės šalimis, požiūryje į Rusiją, žaliąją programą.
„Visi šitie klausimai, man atrodo, vienija mus. Jau nekalbant apie tai, kad yra daug infrastruktūrinių projektų, kuriuos mes su Lenkija įgyvendiname. Šių procesų metu, mes matome, kad nėra praktiškai jokių nesutarimų“, – tikino G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, Lenkija ir Lietuva tampa tomis šalimis, kurios puikiai supranta viena kitą ir išmoksta blaiviai ir objektyviai žvelgti į savo istoriją. G. Nausėda mano, kad tas naratyvas, kad 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucija pamynė Lietuvos suverenitetą, silpnėja ir tampa tik papildomu diskusijų objektu.
„Svarbiausias dalykas <...>, pirmiausia supraskime, kad ši Konstitucija, jei ir neišgelbėjo valstybės XVIII a. pabaigoje, ji nutiesė tiltus į ateitį. Ji parodė, kad valstybė, tauta gali išlikti, jeigu nėra susiskirsčiusi į luomus, nėra engianti savo silpnųjų, <...> kad už tokią valstybę ir jos idealus verta kovoti, verta padėti galvą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas atskleidė, kad savo vizito Varšuvoje metu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė infrastruktūros projektus, padėtį Ukrainoje, Rytų partnerystės šalių europinę integraciją ir narystės ES perspektyvas.
Ką Lietuvai daryti Lenkijos ir ES konflikte?
L. Kojala priminė, kad Lenkija pastaraisiais metais turi gana konfliktinius santykius su ES institucijomis.
„Ar tai nekliudo Lietuvai ir Lenkijai Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu? Ar visgi yra temų, kuriose Vilniaus ir Varšuvos skirtys yra ryškios?“ – prezidento klausė L. Kojala.
„Aš pasakysiu taip, mes suprantame Lenkijos siekius, mes suprantame, kad Lenkija labai brangina tą nepriklausomybę, kurią turi, kartais gal be reikalo įpilama alyva į tam tikrą ginčą ir jis tampa toks ganėtinai aštrus, galbūt susidaro įspūdis, kad yra tam tikri nesutaikomi prieštaravimai.
Tačiau jūs pastebėjote, kad po visų šitų prieštaravimų, vis dėl to, pasiekiamas rezultatas ir kompromisas, bent jau iki šiol pavyko tą padaryti“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, Lenkija savo požiūriu iliustruoja tai, kad ES yra tautų sąjunga, kurioje atskiros valstybės turi savo suverenumą ir nori, kad jis būtų gerbiamas.
„Tačiau, jos siekia bendrų tikslų, kurie įgyvendinami ES lygiu ir tai pavyksta padaryti. ES yra procesas, ES kartais yra prieštaravimų kova ir kompromiso paieškos. Tačiau svarbiausia, kad šitos diskusijos, konfliktinės situacijos, galiausiai turėtų logišką pabaigą ir virstų sprendimais“, – teigė G. Nausėda.
Revoliucija Baltarusijoje užtruks
Prezidentas teigė, kad Lietuva rėmė ir toliau rems Baltarusijos kelią į laisvę ir demokratiją, tačiau pažymėjo, kad revoliucijos ir kardinalūs pokyčiai užtrunka ilgesnį laiką.
„Šiandien mes turime konstatuoti, kad režimas brutalia jėga, kitokios minties persekiojimu konsolidavo savo situaciją ir tikisi, kad su Rusijos pagalba, gebės kontroliuoti situaciją artimiausioje ateityje. Aš galvoju, kad baltarusių tauta pabudo ir pabudusios tautos užmigdyti, net ir radikaliomis priemonėmis, jau nepavyks“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, dabar itin svarbu, kad kaimynės, ES ir Jungtinės Valstijos suprastų, kad tai yra procesas, kad Baltarusijos kelias į laisvę gali užtrukti, tačiau negalima likti abejingiems ir nusisukti nuo Baltarusijos.
„Padaryti tą būtent dabar, mano akimis, būtų tiesiog išdavystė“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Jis žadėjo, kad Lietuva to nedarys ir kartu su kitomis valstybėmis kels Baltarusijos laisvės klausimą visais įmanomais lygiais. G. Nausėda pripažino, kad yra nepadarytų namų darbų. Pirmiausia, anot prezidento, tai ketvirtasis sankcijų paketas Aliaksandro Lukašenkos režimui ir paramos programa Baltarusijai polukašenkiniu periodu.
„Šitie darbai kol kas dar eigoje ir mes tikrai nepamiršime pasidomėti, kokia yra situacija. Mes visada esame pasirengę suteikti visą reikalingą paramą, nes kolegų Europos Sąjungoje akyse esame laikomi tam tikrais baltarusių reikalų ekspertais. Labai branginame šį vardą ir ketiname juo pasinaudoti“, – dėstė šalies vadovas.
Pripažino, kad Lietuvos atsainumas dėl Astravo buvo klaida
L. Kojala klausė prezidento, ar pradėjusi veikti Astravo atominė elektrinė (AE) yra Lietuvos užsienio politikos nesėkmė.
„Tai yra nuodai, kurie nuodija mūsų santykius, nuodija nuo pat Astravo AE statybos pradžios. Reikia pripažinti, kad mūsų atsainus požiūris į Baltarusijos AE statybos klausimus prieš gerą dešimtmetį tikrai buvo klaida, jei nepavadinti to dar griežčiau“, – atsakė G. Nausėda.
Visgi, anot prezidento, kai elektrinė yra eksploatuojama paminant saugumo reikalavimus, Lietuva turi nuolat kelti klausimą apie „tiksinčią bombą, galinčią susprogti bet kuriuo metu“. G. Nausėda teigė, kad šio klausimo kėlimas randa atgarsį ir aukščiausiu lygiu – Europos Vadovų Taryboje.
„Šiandien mes nesame išsprendę visų klausimų, ir techninio pobūdžio klausimų, kurie yra susiję su nesaugios AE produkcijos patekimu į mūsų rinką. Ir aš noriu paraginti tiek energetikos ministrą, tiek Vyriausybę, tiek ir antiastravinį sąjūdį, kad vis dėlto neprarastų gero įkarščio, kurį demonstravo iki Seimo rinkimų ir aktyviai dalyvautų tokios programos, tokių priemonių parengime“, – kalbėjo G. Nausėda.
