G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis saugumo aplinkybėmis partnerių ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojama. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvoje ką tik oro policijos misiją baigė būtent Danijos oro pajėgos. Šalies vadovas dėkojo už Danijos pastangas užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir pasirengimą daryti dar daugiau, kad Europa ir NATO būtų saugūs.
Premjerės vizito išvakarėse Danija paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį.
„Tai yra svarbus žingsnis stiprinant NATO rytinį flangą ir aiškus palaikymo signalas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Dėl tokių sprendimų žinome ir pasitikime, kad mūsų sąjungininkai yra su mumis ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad su Danijos premjere sutarė, kad privalu ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybai. G. Nausėdos įsitikinimu, NATO narių Europoje gynybos biudžetai turi didėti tam, kad būtų pasiruošta atremti bet kokią grėsmę.
„Norint taikos, reikia ruoštis karui. Visi puikiai suprantame“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad visomis priemonėmis būtina stabdyti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
„Rusija ir Baltarusija privalo atsakyti už savo režimo vykdomus brutalius karo nusikaltimus. Europa turi nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą, nes būtent šiais Europos jiems sumokamais pinigais Kremliaus režimas finansuoja negailestingą Ukrainos miestų naikinimą ir atakas prieš taikius gyventojus“, – kalbėjo prezidentas.
Jo teigimu, penktasis Europos Sąjungos rengiamas sankcijų paketas prieš Rusiją turi duoti maksimalų smūgį Kremliaus režimą.
„Nebegalime taupyti priemonių ir laukti, nes nusikaltėliai turi jausti savo veiksmų pasekmes jau dabar ir čia“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda akcentavo, kad Rusijos vykdomas dujų šantažas Europos Sąjungos atžvilgiu yra proga Europai tapti nepriklausomai nuo Rusijos energetinių resursų importo.
„Tai padaryti turėjome daug anksčiau, bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada“, – sakė prezidentas.
„Karui vykstant jau daugiau nei mėnesį, Vakaruose pradedamas jausti tam tikras pripratimas ir nuovargis. Negalime to leisti. Turime išlikti budrūs ir tęsti šią kovą prieš agresorių drauge su Ukraina teikdami politinę, karinę ir humanitarinę pagalbą“, – teigė G. Nausėda.
„Šiandien Ukraina kaunasi ne tik už savo laisvę, bet ir už mūsų visų laisvę. Tikiu, kad veikdami išvien, sutartinai, galėsime ir pajėgsime vėl sugrąžinti taiką į Europą“, – pridūrė jis.
M. Frederiksen kiek anksčiau susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, kuri tvirtino, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.
Trečiadienį M. Frederiksen aplankė Lietuvoje dislokuotus Danijos karius.
Šio vizito išvakarėse Danija paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį. Taip šalis reaguoja į Rusijos keliamą grėsmę dėl karo Ukrainoje.
Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.
