Premjerės I. Šimonytės teigimu, M. Frederiksen vizitas rodo Danijos solidarumą su Baltijos šalimis.
„Nebūtų perdėjimas pasakyti, kad Lietuvą ir Daniją sieja labai ilgametis ir labai glaudus ryšys. Danija yra labai daug padėjusi ir prisidėjusi prie mūsų valstybės raidos atkūrus nepriklausomybę, prie daug teigiamų pokyčių, kuriuos mes per tuos metus sugebėjome pasiekti.
Mes esame labai geri partneriai ir labai geri draugai įvairiuose formatuose, kurie mus jungia. Ar tai būtų Europos Sąjunga, ar NATO, ar Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas. Manau, kad galime sakyti, kad esame šalys bendramintės praktiškai visais pagrindiniais klausimais“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė dėkojo Danijai už šalies indėlį į Lietuvos ir visų Baltijos valstybių saugumą.
„Ypač vertiname tai, kad pastaruoju metu sulaukiame nemažai pastiprinimo iš kitų savo partnerių, taip pat ir iš Danijos. Tas pastiprinimas labai svarbus, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Nereikia tikėti Kremliaus pažadais
„Rusijos vykdomi karo nusikaltimai, kuriuos taip pat aptarėme, ir tas melas, kuris sklinda iš šios šalies aukščiausių pareigūnų, civilizuotam pasauliui, kuriam neabejotinai priklauso ir Lietuva, ir Danija, yra sunkiai suvokiamas. Todėl labai sunku patikėti tais pažadais, kuriuos Kremlius dabar dalina apie savo pajėgų atitraukimą ir kokį nors nuoširdų norą derėtis“, – dėstė I. Šimonytė.
Anksčiau šią savaitę Maskvos pareigūnai pareiškė, kad po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.
Ukrainos ir JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius Rusijos pareiškimus. Manoma, kad gali būti tiesiog vykdomas pajėgų pergrupavimas.
Premjerės nuomone, visus Kremliaus pažadus bus galima vertinti tik „pagal darbus, o tikrai ne pagal žodžius“.
„Todėl labai svarbu nepasiduoti kažkokiems, kad ir nuoširdžiai jaučiamiems norams matyti situacijos gerėjimą, o vis dėlto vertinti situaciją tokią, kokia ji yra. Tai reiškia, kad ne tik, kad neatitraukti spaudimo, nesumažinti spaudimo dėl tų karo nusikaltimų, kuriuos vykdo Kremlius, bet dar labiau jį didinti“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Kalbėjo apie energetinę nepriklausomybę
Premjerės aptarė ir Rusijos energetikos išteklių atsisakymo, kurie, kaip pastebėjo I. Šimonytė, iki šiol labai svarbūs visai Europos Sąjungai.
„Akivaizdu, kad energetinės nepriklausomybės pasiekimui ir užtikrinimui turi būti pasitelktos visos įmanomos priemonės. Tiek diversifikavimas tiekimo, bet ypatingai – atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra. Ką ir mes laikome vienu iš savo pagrindinių prioritetų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Stiprinti sankcijas – būtina
Pasak jos, Europos Vadovų Taryba yra sutarusi, kad yra būtinybė imtis visų veiksmų, kad būtų užtaisytos visos Rusijai taikomų sankcijų skylės ir apėjimai.
„Labai svarbu, kad ir toliau ta kryptimi dirbtume, nes akivaizdu, kad sankcijos duoda rezultatų. <...> Nors visais būdais Kremliaus režimas bando tai neigti, tuo pačiu metu visais būdais pradedama demokratiniame pasaulyje sukti propagandos mašina, jog žmonės nekalti, neturėtų mokėti, neturėtų kentėti ir dėl visko kaltas Putinas.
Akivaizdu, kad Kremliaus propaganda imasi įvairių veiksmų, kad įtikintų Vakarų valstybes atsisakyti sankcijų, galbūt jas laikinai pristabdyti ir jau jokiu būdu negriežtinti. Manau, kad turime būti nuoseklūs ir kantrūs ir toliau spaudimą stiprinti“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Po šio susitikimo Danijos premjerė vyksta į prezidentūrą, kur jos laukia prezidentas Gitanas Nausėda.
Trečiadienį M. Frederiksen aplankė Lietuvoje dislokuotus Danijos karius.
Šio vizito išvakarėse Danija paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį. Taip šalis reaguoja į Rusijos keliamą grėsmę dėl karo Ukrainoje.
Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.
