„Vyksta labai intensyvios užsienio politikos dienos, jos seka viena kitą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje yra girdimas, mūsų nuomonė yra vertinama.
Tai svarbu ne tik mums patiems, bet ypatingai svarbu ir Ukrainai. Esame iškėlę sau tikslą būti Ukrainos balsu ten, kur ji pati tiesiogiai nedalyvauja ar nėra atstovaujama“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas kalbėjo apie praėjusią savaitę vykusį neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą Versalyje, kuriose buvo svarstomos gynybos ir energetikos temos.
„Tam tikra naujovė mūsų politinėje dienotvarkėje. Ir ta naujovė pirmiausia pagrįsta tuo, kad energetikos srityje mums reikia atmesti visas iliuzijas ir pasirengti gyventi savarankiškai nuo Rusijos energetinių išteklių.
Atsparumo šio veiksnio atžvilgiu klausimas tampa kertiniu ir labai svarbiu. Svarbu, kad visos valstybės rastų tam tikrą kompromisą ir sutarimą šiuo klausimu. Atrodo, kad tai pavyko padaryti“, – tikino G. Nausėda.
Pasak jo, Europa turi prisiimti daugiau lyderystės ir savarankiškumo gynybos politikos srityje.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad net ir svarstant tai, kaip Europa galėtų atliepti tos labiau autonominės gynybos politikos poreikius, transatlantinis ryšys ir NATO veiksnys yra absoliučiai nediskutuotinas ir neabejotinas“, – sakė šalies vadovas.
Jis teigė, kad nemažai diskusijų sukėlė klausimas, kokios europinės perspektyvos laukia Ukrainos.
„Noriu pasidžiaugti, kad durys Ukrainai į Europos Sąjungos yra atveriamos. Europos Komisija yra įpareigota pateikti savo nuomonę dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Tačiau, kaip jūs puikiai žinote, susitikimas ir diskusijos šiuo klausimu užtruko bene penkias valandas ir turiu jums pasakyti, kad šį kartą Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų. Vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtinta nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – pasakojo G. Nausėda.
„Kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas ir aš manau, kad mes tikrai galėtume rasti tokį sutarimą, bet reikia įveikti dar likusius skepticizmo likučius Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.
Nausėda: Zelenskis išreiškė mintį, kurią pamiršti būtų nedovanotina
Prezidentas pirmadienį Londone, Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime. Jame nuotoliniu būdu kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis išreiškė tokią mintį, kurią pamiršti būtų nedovanotina. Tai yra, kad gindami mus, padėdami mums apsiginti, jūs ginatės patys. Vis dar mums trūksta bendro, visuotinio suvokimo, kad iš tikrųjų šiandien Ukrainos kova už laisvę yra mūsų kova už laisvę. Kuo greičiau visi, ir abejojantys, tai supras, tuo greičiau mes pajudėsime spręsdami nepaprastai svarbius visos Europos saugumo klausimus“, – tvirtino G. Nausėda.
Nausėda interviu BBC ragino griežtinti sankcijas Rusijai: jos elgesys nesikeis
G. Nausėda teigė, kad Rusijos elgesys nepasikeis ir Vakarai turi būti elgtis ryžtingiau. Lietuvos prezidento nuomone, tarptautinė mokėjimų sistema SWIFT turėtų būti atjungta visiems Rusijos bankams, o ne tik keliems, kaip yra dabar.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų turi būti sumažinta. Jis tvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi nutraukti importą iš Rusijos.
Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas
Antradienį Europos Sąjunga, skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją.
Draudžiamų eksportuoti prekių sąrašas, kurio apimtis – 29 puslapiai, buvo publikuotas ES oficialiame leidinyje, kur skelbiami 27 valstybių bloko teisiniai sprendimai.
Pranešime išsamiai pristatomos ES lyderių praėjusią savaitę paskelbtos sankcijos.
Į skelbiamą ES sankcijų paketą įtraukta 15 asmenų, tarp jų oligarchai Romanas Abramovičius ir Germanas Chanas, taip pat Rusijos „propagandistais“ laikomi asmenys ir devynios pagrindinės Rusijos aviacijos, karo pramonės, laivų statybos ir mašinų gamybos įmonės.
Taip pat uždraustos investicijos į Rusijos energetikos sektorių ir pagalba jam. Draudžiamas plieno gaminių importas iš Rusijos. Kredito reitingų agentūroms taip pat uždrausta vertinti Rusijos institucijas ir įmones.
Prabangos prekių eksporto į Rusiją uždraudimas yra bandymas „nusitaikyti į elitą, į oligarchus“ Rusijoje, žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pasak jo, bendra Rusijai parduodamų ES prabangos prekių vertė per metus siekė 3,5 milijardo eurų ir sudarė mažiau nei 5 proc. pasaulinio eksporto iš bloko vertės. Vis tik pareigūnas perspėjo, kad numatytos kai kurios išlygos, todėl tiekimas nutrūks ne visiškai.
„Norime orientuotis tik į tuos gaminius, kurie yra prabangos prekės... kad neužgautume eilinio ruso, norinčio įsigyti buitinės technikos ar kitokių, mažiau kainuojančių automobilių“, – sakė kitas ES pareigūnas.
Taigi, eksporto draudimas turėtų būti taikomas automobiliams, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų, elektronikos gaminiams, tokiems kaip buitinė technika, kurios vertė viršija 750 eurų, fotoaparatams ir garso įrašymo įrangai, kurių vertė viršija 1 tūkst. eurų, bei muzikos instrumentams, kurių vertė viršija 1, 5 tūkst. eurų.
Taip pat draudžiama eksportuoti meno kūrinius, antikvarinius gaminius, juvelyrinius dirbinius su briliantais ir perlais, laikrodžius, krištolo dirbinius, porceliano indus ir brangius stalo įrankius, be to, aukštos kokybės ar madingus drabužius ir sporto įrangą, pavyzdžiui, slidinėjimo batus ir jojimo balnus.
ES pareigūno teigimu, tokie eksporto draudimai jau įvesti „virtinei izoliuotų valstybių, tokių kaip Šiaurės Korėja“.
„Tai atima komforto šaltinį elitui, kuris palaiko Rusijos vyriausybės veiksmus Ukrainoje ir turi finansinių išteklių mėgautis gyvenimo būdu, susijusiu su ES kilmės prabangos prekių vartojimu“, – sakė jis.
