„Kada pagaliau baigsis netvarka mūsų mieste?“ - piktinosi Klaipėdos daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, praeitą savaitę sukviesti į Savivaldybę pasitarti dėl naujos atliekų tvarkymo sistemos aktualijų.
Žinia, nuo balandžio 1 dienos Klaipėdos mieste turėjo būti įvesta vietinė rinkliava. Ji patektų į Savivaldybės biudžetą, o pastaroji su vežėjais atsiskaitytų už kiekvieną iš miesto išvežtą toną atliekų, būtų sustiprinta paslaugų kontrolė, iš rinkliavos plečiama atliekų tvarkymo infrastruktūra. Taip jau tvarkosi kiti šalies miestai. Tačiau Klaipėdoje kol kas niekas nepasikeis. Mat kai kurios atliekų išvežimo įmonės aktyviai priešinasi naujai tvarkai - jų skundai nagrinėjami teismuose, Konkurencijos taryboje ir kitose institucijose, jų iniciatyva neseniai nutrūko derybos dėl trijų miesto zonų aptarnavimo.
Prie namų - šiukšlynai
„Konteineriai baisūs, vežėjai mašinų neturi, vėjas šiukšles nešioja, baldų nuolaužos mėtosi. Prašai vežėjų išvežti - neveža“, - susitikime piktinosi DNSB „Smiltelė“ pirmininkė Kristina Buslajeva.
„Ko tik nedarome, bet šiukšlynai po namų palangėmis vis didėja, situacija darosi nevaldoma“, - antrino Algirdas Paleckis, kelių bendrijų vadovas.
„Konteinerius sodų šiukšlėmis užverčia į miestą grįžę sodininkai ir kaimyninių namų gyventojai, visą laiką primėtyta baldų, jais užkemšamos ir šiukšlių šachtos, vežėjų prisišaukti neįmanoma, konteineriai išdėstyti nepatogiai, dvokia po langais, trūksta rūšiavimui skirtų konteinerių“, - skundėsi daugiabučių gyventojams atstovaujantys žmonės.
Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, dabar Savivaldybė neturi teisės kontroliuoti bendrijų bei namų valdų ir vežėjų pasirašytų sutarčių sąlygų - atliekų išvežimo grafikų, konteinerių skaičiaus ir t. t. Situacija iš esmės pasikeistų, jei mieste senuosius mokesčius už atliekų tvarkymą pakeistų vietinė rinkliava.
Daugelis bendrijų pirmininkų vienareikšmiškai pasisakė už tai, kad vietinė rinkliava, kaip ir dabartiniai mokesčiai už komunalines paslaugas, būtų nustatoma pagal būsto plotą, nes neįmanoma sugaudyti nuolat migruojančių gyventojų, todėl skaičiuojant pagal gyventojus, už atliekas mokėtų ne visi. Tačiau neatmetama galimybė bendrijoms, kurios to pageidauja, gauti vietinės rinkliavos sąskaitas kaip bendrijai, ir padalinti mokestį pagal namo gyventojų skaičių.
Mokėti teks daugiau
Šiomis dienomis pradėjo veikti naujasis, pagal Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus įrengtas Dumpių sąvartynas - į jį jau vežamos mišrios komunalinės atliekos iš Klaipėdos miesto ir rajono. Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistų, jo eksploatacija yra žymiai brangesnė negu senojo Kalotės sąvartyno. Todėl paslaugos gyventojams ir įmonėms turėtų brangti, nes už vienos tonos iš Klaipėdos atvežtų atliekų palikimą Dumpių sąvartyne reikia mokėti 59,53 Lt, o vežant į senąjį kainavo 18 Lt.
„Kol kas gali pabrangti tik mišrių komunalinių atliekų tvarkymas. Žaliosios, stambiagabaritės ir statybinės atliekos dar bus vežamos į senąjį sąvartyną, kadangi ten reikia suformuoti tvirtus atliekų kaupo šlaitus sąvartyno uždarymui“, - sakė KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vadovas Arvydas Piepalius.
Anot jo, visų Lietuvoje atidarytų naujų sąvartynų paslaugos yra brangesnės ir Dumpiai - ne išimtis. Pavyzdžiui, Telšiuose už tonos atliekų priėmimą į sąvartyną reikia mokėti 71,98 Lt, Vilniuje - 69 Lt, Šiauliuose - 54,28 Lt vadinamojo vartų mokesčio.
„Klaipėdos regiono savivaldybės yra susitarusios vartų mokestį dalintis solidariai - iš toliau vežantieji atliekas mokės mažiau“, - sakė A. Piepalius. Pavyzdžiui, neringiškiams už 1 toną atliekų Dumpių sąvartyne teks mokėti 46,20 Lt, skuodiškiams - 45,18 Lt. Kadangi visame regione pereinama prie naujos, geresnės kokybės atliekų tvarkymo sistemos, pabrangs atliekų tvarkymas ir gyventojams.
„Klaipėdos daugiabučių gyventojams rinkliava dabar yra 21 centas už kvadratinį metrą per mėnesį, arba 2,52 lito už kvadratinį metrą per metus. Tai nėra daug, nes jau dabar mieste atliekų vežėjai už paslaugas ima 18-20 centų. Vežėjų paslaugos irgi nuolat brangsta. Kituose regionuose mokesčiai dar didesni. Pavyzdžiui, vilniečiai Žirmūnų, Senamiesčio seniūnijose moka po 40 centų už 1 kvadratinį metrą. Šiauliuose panašios kainos kaip ir Klaipėdoje, bet šiuo metu jos auga, kadangi vietinė rinkliava ten skaičiuojama pagal gyventojų skaičių ir yra daug jos nemokančiųjų. Klaipėdoje ir kitose apskrities savivaldybėse anksčiau ar vėliau vietinė rinkliava vis tiek bus įvesta, nes tokia yra valstybės strategija reformuojant atliekų sektorių ir tam ruoštasi ne vienerius metus. Kokios artimiausiu metu Klaipėdoje įsigalios atliekų tvarkymo paslaugų kainos, spręs miesto Savivaldybės taryba“, - sakė A. Piepalius.
Anot jo, Klaipėdos atliekų sektoriuje situacija vis blogėja, nes augant vartojimui, auga atliekų kiekis mieste. Todėl būtina kuo skubiau pereiti prie naujo, europietiško, atliekų tvarkymo modelio, kad miestas nepaskęstų šiukšlėse.
Jolanta BENIUŠYTĖ
