Būstų renovavimas reikalingas, tačiau skubėjimo čia būti negali – šiandien beveik vienbalsiai kartojo Seimo nariai, naująjį įstatymą dėl daugiabučių modernizavimo vadindami „apgavyste“.
Laikui pasibaigus, diskusija ir svarstymas dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisų atidėta iki kito posėdžio antradienį.
Ne gyventojai būtų laimėtojai
Kaip Parlamente sakė socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas, „norima padaryti, kaip geriau, o išeis... labai blogai“. Anot jo, šios pataisos bus naudingos tik bankams, o ne gyventojams. „Žmonės bus banko įkaitai. Per šitą įstatymą mes norime išspirti iš gyvenamųjų vietų“, - iš Seimo tribūnas kalbėjo A. Sysas. Panašios nuomonės laikėsi ir Darbo partija. Jos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį, kad „valstybė dotuos bankus ir subsidijuos“, o bendrapartietis Kęstutis Daukšys į laimėtojų sąrašą įtraukė ir statybines kompanijas, kurios užtikrintai turės darbo.
„Gera idėja prisidengiant mes apgausim Lietuvos piliečius“, - sakė naujasis ppozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Pasak jo, niekaip negalima versti gyventojų imti paskolų renovavimui. „Tai yra didžiulis pažeidimas ir neatitikimas Konstitucijai“, - kalbėjo „tvarkietis“, apeliuodamas į nuostatą, jog sprendimus priiminės gyventojų dauguma, o ne vienbalsiai.
V. Mazuronis ragino Seimą kreiptis į ministrų kabinetą, kad Vyriausybė pateiktų visus atsakymus į parlamentarų klausimus ir įrodytų, kad skuba būstų renovavime yra reikalinga.
Nežinomieji dėl paramos
Pagal dabar galiojančią tvarką, gyventojai, surinkę 50 procentų jų daugiabučio atnaujinimui reikalingų lėšų, kitą dalį pinigų gali tikėtis gauti iš Vyriausybės. Šios nuostatos naujame įstatymo variante nebelieka. Numatoma, kad Vyriausybė kompensuos tik 15 proc. investicinio projekto kainos. Gyventojams suteiktos ilgalaikės lengvatinės paskolos palūkanos siektų 3 procentus. Vyriausybė žada finansuoti nebent pusę išlaidų projekto rengimui. Daugiau paramos gali tikėtis nebent nepasiturinčioms šeimos ir vieni gyvenantys asmenys.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad asmenys, kuriems priklauso kompensacijos už šildymą, turėtų sulaukti visiško pradinio įnašo, paskolos grąžinimo ir palūkanų dalies kompensavimo.
Seime buvo kritikuojama ir nuostata, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalėtų kaupti lėšas daugiabučiam namui modernizuoti (atnaujinti). Anot Seimo narių, ne visi žmonės bus pajėgūs tai padaryti.
Socialdemokratas Andrius Šedžius abejojo Vyriausybės pažadais padėti tiems, kas renovuos būstus. „Jau dabar praktiškai visos socialinės išmokos vėluoja. Iš ko bus mokamos šios?“, - kalbėjo jis Seimo salėje.
Tą patį kalbėjo ir K. Daukšys: „Iš kur jūs paimsit tą milijardą? Ką jūs čia svaigstat?“, pabrėždamas, kad pagal naująjį įstatymą naudos daugiausiai gautų bankai ir statybininkai, o ne žmonės.
Ar tikrai reikės mokėti mažiau?
Vyriausybė žada, kad renovavus namus, bankams ir už šildymą reikės mokėti mažiau nei būtų buvęs šilumos mokestis nerenovuotuose namuose. Tačiau V. Gapšys ragino atkreipti dėmesį į tai, kad šildymo kaina gali kilti maždaug 30 procentų.
Julius Veselka siūlė įtraukti į įstatymą nuostatą, kas būtų atsakingas, jei žmogus iš tikrųjų nelaimės ir jam po renovacijos išlaidos būsto išlaikymui tik padidės.
„Jeigu sumažės šilumos kiekis vienam segmentui – renovuotiems namams, visas kitas segmentas turės už tai mokėti – šilumos kiekis nemažės“, - sakė partijos Tvarka ir teisingumas narys Egidijus Klumbys, pridurdamas, kad visas įstatymas - tai gyventojų varymas į finansinę vergiją.
„Tvarkietis“ Jonas Ramonas iškėlė ir statybininkų atsakomybės klausimą. Iš Seimo tribūnos jis klausė, kas užtikrins, kad statybininkai sąžiningai ir tinkamai atlieka jiems paskirtus darbus.
Gyventojai skubėti nenori
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad senus daugiabučius būtina atnaujinti – tai parodė gyventojų nuomonės tyrimas. Birželį TNS Gallup atlikto tyrimo duomenimis 80 proc. gyventojų pritaria, jog daugiabučių namų modernizavimo programa yra neišvengiama ir anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti. Kone 7 iš 10 respondentų, gyvenančių iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, norėtų, kad jų namas būtų atnaujintas. Gyventojų nuomone, renovacija privalo būti savanoriškas procesas – du trečdaliai apklaustųjų nepritaria, kad seni daugiabučiai turėtų būti atnaujinami privaloma tvarka.
Apklausa atskleidė, kad respondentai jaučiasi esą atsakingi už savo turtą – daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų sutinka, jog daugiabučių gyventojai, būdami būtų savininkais, turėtų rūpintis savo namo būkle. Dauguma respondentų laikosi nuomonės, jog renovacijai gyventojai turėtų ryžtis patys, niekieno neverčiami.
Du iš trijų apklaustųjų, apie 67 proc. gyventojų, sutinka, kad daugiabučių modernizavimas padėtų Lietuvai užtikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę, o 60 proc. apklaustųjų pritaria, kad atnaujinimas padėtų apriboti šilumos ar dujų tiekėjų monopolijas. Didžiausiu renovacijos privalumu gyventojai laiko butų vertės išaugimą – kad atnaujinus namą butų vertė pakiltų, mano 82 proc. apklaustųjų. Dauguma respondentų pritaria ir nuostatai, kad socialiai remtini žmonės už daugiabučių atnaujinimą neturėtų mokėti.
*************
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra sakęs, kad renovuojant būstą jokios prievartos nebus, gyventojus bus bandoma įtikinti renovavimo nauda.
Projektą rengusi darbo grupė skaičiuoja, kad vidutinio renovuojamo 60 kv. m buto savininkams pradiniam įnašui tektų sumokėti 900 Lt, o visa butui tenkanti renovavimo kaina būtų per 20,2 tūkst. Lt.
Lietuvoje iš viso yra per 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių. Renovavimo procesas pagal naująją tvarką turėtų įsibėgėti kitąmet, nes teikiami įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti tik nuo rudens.
