Kaip rašoma Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto aiškinamajame rašte, šios iniciatyvos tikslas – skatinti smulkiojo verslo plėtrą, didinti konkurencingumą ir sudaryti prielaidas maisto produktų kainoms mažinti, kurti vartotojų, ypač auginančių vaikus, įpročius pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse, turguose, ūkininkų turgeliuose ir pan.
Mažamečių vaikų tėvams – trys kuponai per mėnesį
Numatyta, kad tėvai, auginantys vaikus iki 6 metų, pateikę prašymą per mėnesį gautų tris e. kuponus. Projekte rašoma, kad siūloma kiekvienais metais vyriausybei patvirtinti atitinkamų metų e. kupono vertę. Planuojama, kad dabar vertė galėtų būti 2 eurai, tad per vieną mėnesį vienam vaikui būtų skirta iš viso 6 eurai.
Įstatymo pakeitimo projektu norima skatinti vartoti daugiau vietinės gamybos produktų, maisto produktus įsigyti mažose parduotuvėse ar tiesiogiai iš jų gamintojų. E. kuponais bus galima atsiskaityti tik labai mažose įmonėse, prekiaujančiose žemės ūkio produktais, ir iš žemės ūkio veiklos subjektų.
Labai maža įmonė, pagal įstatymą, yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip dešimt darbuotojų ir kurios metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų. Tai reiškia, kad „vaučeriais“ nebus galima atsiskaityti ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet ir daugumoje mažesnių tinklinių parduotuvių. Verslininkai, kurių įmonėse bus galima atsiskaityti „vaučeriais“, juos iškeisti turės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje vaikų iki 6 metų yra apie 200 tūkst., tad skaičiuojama, kad vieniems metams reikėtų 14,4 mln. valstybės biudžeto lėšų. Verta pažymėti, kad įstatymo projekte nurodoma, kad reikėtų apie 14,4 mlrd. eurų, tačiau paskaičiavus matyti, kad projekte įsivėlė klaida.
Siūloma, kad ši tvarka galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Šiais metais e. kuponų sistemai prireiktų 7,2 mln. eurų biudžeto lėšų. Pažymima, kad 2020 m. ir vėlesniais metais, jei vyriausybė padidintų e. kupono vertę, tam reikėtų dar daugiau biudžeto lėšų.
Projekte numatoma, kad gyventojai, norintys gauti „vaučerius“, ir įmonės turės registruotis naujai sukurtoje e. kuponų informacinėje sistemoje (EKIS). Žemės ūkio ministras Giedrius Siurplys anksčiau yra teigęs, kad sistemos sukūrimo kaina sieks apie 20 tūkst. eurų.
Šilėnas: „Kaip tai sumažins kainas? Niekaip.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas savo feisbuko paskyroje šmaikščiai reagavo į šį valdžios pasiūlytą „vaučerių“ projektą.
„Aleliuja! Kainos kris! Žmonės nebeapsipirkinės prekybos centuose, o ieškos labai mažų parduotuvių? Kodėl? Nes kiekviena šeima su mažais vaikais gaus po... €6 nuolaidų kuponą, kurį apmokės mokesčių mokėtojai. Kaip tai sumažins kainas? Niekaip. Nei praktiškai, nei teoriškai“, – socialinio tinklo paskyroje rašė Ž. Šilėnas.
Jis paskaičiavo, kad jei vidutinis atlyginimas yra apie 700 eurų „į rankas“, ir apie ketvirtadalį vidutinių išlaidų sudaro išlaidos maistui, tai dviejų suaugusiųjų šeima maistui išleidžia 350 eurų.. E.kuponai sudarytų 1,7 proc. nuolaidą.
„Ar dėl 1,7 proc. nuolaidos žmonės pakeis savo apsipirkimo įpročius? Abejoju“, – svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas.
Ekspertas pažymėjo, kad kadangi projekte numatoma, kad „vaučerius“ priimti galės tik labai mažos įmonės, dalis mažų parduotuvių bus pripažintos „per didelėmis“ ir negalės priimti e. kuponų.
„O kiek dar kainuos sistemos sukūrimas ir administravimas? Aiškinamasis raštas sako, kad nieko. Netikiu. Jau geriau sraigtasparniu paskraidytų ir ledų pamėtytų. Bent būtų aišku, kas ir kodėl“, – ironizavo Ž. Šilėnas.
Portalas tv3.lt primena, kad „vaučeriai“ nėra vienintelis šios vyriausybės bandymas kovoti su aukštomis maisto produktų kainomis. Nuo sausio 1 d. specialus puslapis produktukainos.lt kiekvieną savaitę skelbia pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinės mažmeninės kainos didžiausiuose Lietuvos prekybos tinkluose.
