Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė reitingus, kuriuose pagal geriausią parengimą skirtingos disciplinoms išrikiuotos Lietuvos mokyklos bei pirmą kartą išrinktos mokyklos, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę. Taip pat žurnalas išrikiavo šalies savivaldybes pagal mokinių mokymosi rezultatus, mokyklas pagal rezultatus olimpiadose, sudarė kolegijų bei universitetų reitingus.
Kritika valstybiniams egzaminams
Dalykiniame gimnazijų reitinge išskirta po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE). Šis reitingas moksleiviams padeda pasirinkti, kuri mokykla, kuriai disciplinai parengia geriausiai.
Tiesa, šių metų pradžioje dabar jau atstatydinta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tikino, kad netrukus VBE bus „nukarūnuoti“ ir taps ne tokie reikšmingi stojant į šalies aukštąsias mokyklas. Ministrės teigimu, egzaminus gali atstoti vienuoliktoje bei dvyliktoje klasėse mokinių turėti metiniai trimestrų pažymiai bei vadinamieji brandos darbai.
Tačiau žurnalo „Reitingai“ vyriausiais redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipia dėmesį, kad net pusės mokinių metiniai pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų VBE rezultatais.
„Kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų“ neišlaiko nuo vienos iki keleto disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra „nuvertinti“. Štai, kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro viešai skelbiami duomenys – net vienuolika 2018 m. laidos abiturientų, turėjusių metiniame trimestre 9, neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino“, – teigė G. Sarafinas.
2018 metais 4 matematikos „dešimtukininkai“ ir 32 „devintukininkai“ neišlaikė matematikos VBE, Biologijos VBE neišlaikė 3 „devintukininkai, fizikos VBE – 1 „dešimtukininkas ir 3 „devintukininkai“, istorijos VBE – 3 „dešimtukininkai“ ir 7 „devintukininkai“, anglų kalbos VBE – 2 „devintukininkai“.
„Mokinių metinių trimestrų rezultatai, palyginti su VBE rezultatais, skiriasi nuo 1 iki net 5 balų“, – sakė G. Sarafinas.
Pirmūnai pagal disciplinas
Lietuvių kalbos, kaip rodo 2018 m. VBE rezultatai, geriausiai išmoko Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai.
Anglų kalbą stipriausiai moko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.
Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net 13 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: VGTU inžinerijos licėjaus, Klaipėdos H. Zudermano, Šiaulių J. Janonio, Vilniaus raj., Paberžės šv. S. Kostkos, Alytaus Jotvingių, Klaipėdos licėjaus, Kauno A. Smetonos, Kauno raj. Garliavos J. Lukšos, Klaipėdos E. Balsio menų, Utenos A. Šapokos, Prienų „Žiburio“, Vilniaus krikščionių bei Menachemo namų gimnazijos pedagogai.
Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą sėkmingiausiai išlaikė Vilniaus jėzuitų, KTU gimnazijos, Kauno raj. Akademijos U. Karvelis, Kauno raj. Raudondvario, Klaipėdos Vydūno, Mažeikių M. Račkausko, Plungės raj. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šiaulių J. Janonio, Šiaulių S. Daukanto, tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokiniai.
Prancūzų kalbos geriausiai išmoko Vilniaus Žvėryno, Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos pedagogai.
Istorijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos ir Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos pedagogai.
Matematikos: Vilniaus licėjaus ir Klaipėdos licėjaus pedagogai.
IT: „VIMS – tarptautinės Meridian mokyklos“, Ukmergės raj. Taujėnų gimnazijos bei Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pedagogai.
Fizikos: Alytaus raj. Simno, LSMU gimnazijos ir Vilniaus krikščionių gimnazijos pedagogai.
Chemijos: Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus mokytojai.
Biologijos: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.
Geografijos: KTU gimnazijos pedagogai.
Arba geri rezultatai, arba gera atmosfera
Taip pat pirmą kartą sudarytas didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių mokyklų reitingas. Tai mokyklos, kurios išsiskiria ne tik aukštais moksleivių rezultatais, bet ir gera atmosfera, puikiais tarpusavio santykiais.
„Deja, kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Abu dalykus sugeba suderinti tik: Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija, Kauno B. Brazdžionio mokykla, LSMU gimnazija, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija, Panevėžio K. Paltaroko gimnazija, Platelių gimnazija ir Neringos gimnazija.
Geriausiai specialistus parengiančios aukštosios mokyklos
Vieni reikšmingiausių rodiklių – konkrečių specialistų rengimo universitetuose ir kolegijose kokybė. Apklausus beveik 2,2 tūkst. darbdavių, atsižvelgus į kolegijas baigusių specialistų užmokestį, įsidarbinimą, kiek į konkrečias specialybes priimta geriausių abiturientų, koks pirmakursių balų vidurkis, koks minimalus stojimo balas, sudarytas dalykinis kolegijų profesinių bakalaurų reitingas.
Keliose bakalaurų rengimo studijų kryptyse pirmauja šie universitetai:
Vilniaus universitetas – 29 (pernai 26);
Kauno technologijos universitetas – 12 (pernai 11);
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 8 (pernai 11);
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 5 (pernai 4);
Klaipėdos universitetas – 5 (pernai 2);
Vytauto Didžiojo universitetas – 4 (pernai 7);
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 4 (pernai 2);
Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 3 (pernai 2);
Aleksandro Stulginskio universitetas – 2 (pernai 3);
Vilniaus dailės akademija – 2 (pernai 2);
Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija – 1 (pernai 1);
Lietuvos sporto universitetas – 1 (pernai 1).
Keliose bakalaurų rengimo studijų kryptyse pirmauja šios kolegijos:
Vilniaus kolegija – 17 (pernai 18);
Kauno kolegija – 14 (pernai 15);
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 4 (pernai 2);
Kauno technikos kolegija pirma – 2 (pernai 4);
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 2 (pernai 2);
Klaipėdos valstybinė kolegija – 2 (pernai 2);
Vilniaus dizaino kolegija pirma – 1 (pernai 1);
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 1 (pernai 1);
Šiaulių valstybinė kolegija – 1;
Utenos kolegija – 1;
Vilniaus verslo kolegija – 1 (pernai 1).
