„Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.
Tai netoleruotina, nepriimtina, norisi, kad šiandien ne tik priimtume protokolinius sprendimus, bet jie būtų ir įgyvendinami. Paslaugos turi būti kuo maksimaliau teikiamos, pertekliniai nurodymai, jei tokių yra, panaikinti“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu kai kurių privačių įstaigų apkrovos ir pajėgumai pasiekia ir 120 proc., o kai kurioms valstybinėms gydymo įstaigoms ir 30 proc. riba yra neperžengiama.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko, kad pats karantinas, jo paskelbimo tikslas ir buvo, kad tam tikras paslaugų teikimas būtų apribotas tam, kad būtų galima suvaldyti viruso plitimą.
„Dabar yra priimti sprendimai dėl atnaujinamų paslaugų apimčių, bet matome, kad yra problemų. Privačios sugeba ir 100 proc. perlipti, tad, vadinasi, tie reikalavimai nelabai trukdo ir jos sugeba prisitaikyti ir teikti paslaugas“, – kalbėjo jis.
Budo iš „karantino letargo“
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo Gintaro Kacevičiaus pristatyti skaičiai atskleidė didelius netolygumus sveikatos sistemoje, vertinant atnaujinamų paslaugų kiekį.
„Jau balandžio 29 d. gydymo įstaigos buvo pradėtos ruošti planinių paslaugų atnaujinimai, o nuo birželio 1 d. planinių paslaugų teikimas pradėtas atnaujinti. Tam, kad gautų vienos dvyliktosios apmokėjimą, įstaigos turėjo simboliškai suteikti bent vieną planinę paslaugą“, – kalbėjo jis.
G. Kacevičiaus teigimu, dabar jau yra panaikinta labai daug apribojimų gydymo įstaigoms, galiojusių karantino laikotarpiu, o išlikę skirti infekcijų kontrolei, profilaktikai. Kai kurios rekomendacijos susijusios su nuotolinių paslaugų teikimu.
„Reikėtų akcentuoti svarbų dalyką, tai, kad birželio mėnesį gydymo įstaigos budo iš karantino letargo. Taigi tuos skaičius reikėtų vertinti suvokiant, kad traukinys vaizdžiai kalbant vėl turėjo įsibėgėti“, – sakė jis.
Paslaugų sumažėjo ir daugiau nei perpus
VLK duomenimis, lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu, apsilankymai pas šeimos gydytojus krito beveik 60 proc.
Viešosiose gydymo įstaigose – dviem trečdaliais, privačiose mažiau – 45 proc.
„Tai akivaizdžiai iliustruoja tam tikrą prieinamumo pablogėjimą pacientams“, – sakė G. Kacevičius.
Žymesnis paslaugų atnaujinimas buvo ryškesnis kalbant apie įvairių tyrimų atlikimą – šį birželį jis buvo tik 8 proc. mažesnis.
„Tačiau lyginant viešąsias ir privačias gydymo įstaigas, yra kiek kitoks vaizdas. Valstybinėse gydymo įstaigose apimtys buvo ketvirtadaliu mažesnės nei pernai, o privačiose beveik 8 proc. didesni“, – tikslino VLK vadovas.
Probleminė sritis yra ir ambulatorinių specializuotų arba kitaip – konsultantų prieinamumas.
Kalbėdamas apie gydytojų specialistų konsultacijas jis pabrėžė, kad skirtingose gydymo įstaigų grupėse stebimas skirtingas paslaugų sumažėjimas.
„Paslaugų poliklinikose sumažėjo beveik perpus, ligoninėse – virš 40 proc. Bendrai buvo apie 42 proc. mažesnis prieinamumas specialistų konsultacijų birželio mėnesį“, – dėstė G. Kacevičius.
Statistika atskleidžia netolygumus
VLK vadovas pabrėžė, kad statistika rodanti neatitikimus – panašios gydymo įstaigos, būdamos toje pačioje grupėje, sugebėjo pasiekti labai skirtingus rezultatus.
„Kai kurios sugebėjo pasiekti beveik 80 proc., kaip Alytaus poliklinika, o kitos, kaip Naujininkų poliklinika, – vos 23 proc.
Kalbant apie stacionarines paslaugas, čia prieinamumas yra sąlyginai neblogas – beveik 80 proc. paslaugų teikimas buvo atsistatęs tiek didžiausiose respublikinėse ligoninėse, tiek regioninėse. Šiek tiek blogesnis prieinamumas rajoninėse ligoninėse“, – pristatė VLK duomenis įstaigos vadovas.
Kita vertus, kai kurios respublikinės ligoninės net sugebėjo viršyti planuotus paslaugų kiekius. Bet buvo ir tokių kaip Vilniaus miesto klinikinė, kur buvo atstatyta tik 38 proc.
„Tarp panašių rajoninių ligoninių kai kurios ligoninės, Kupiškio, Širvintų, Zarasų atstatė virš 75 paslaugų teikimą, o kitos, pavyzdžiui, šalia Zarasų esanti Ignalinos ligoninė – 17 proc.
Taigi, čia nelabai išeitų ir pasiteisinti vadinamaisiais ciklais, kas labai skambėjo viešojoje erdvėje, nes jie, kaip akcentavo ministras, nebegalioja. Nėra draudžiama didžiosioms ligoninėms savo medikus siųsti į kitas įstaigas“, – kalbėjo jis.
Pacientams nusiteikti nuotolinėms paslaugoms
Reziumuodamas G. Kacevičius siūlė, kad reikėtų vykdyti kasmėnesinę paslaugų stebėseną, nes informacinėje sistemoje matoma beveik mėnesį vėluojanti informacija.
„Tai leistų koreguoti tiek paslaugų teikimo, tiek jų apmokėjimo sąlygas, kad būtų įstaigos skatinamos veikti aktyviau.
Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų skirti šeimos medicinai ir specialistų konsultacijoms, aktyviau komunikuoti su savivaldybėmis, teikti informaciją, kad ragintų joms pavaldžia įstaigas aktyvinti veiklą“, – vardijo jis.
Pabrėžiama, kad būtina sudaryti prielaidas visoms gydymo įstaigoms prisijungti prie išankstinės pacientų registravimo sistemos.
„Taip pat reikia parengti ir patvirtinti nuotolinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis tvarką“, – pridūrė G. Kacevičius, pabrėždamas, kad reikia plėsti nuotolines paslaugas, kada jos gali būti atliekamos.
Jis pabrėžė, kad tam reikia ir medikus skatinti, ir pacientus nuteikti, kad dalis sveikatos priežiūros paslaugų gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.
Svarstys, ar nemažinti finansavimo
S. Skvernelis savo ruožtu sakė, kad čia jau reikalinga ne stebėsena, o skubios korekcijos, nes pacientai negauna paslaugų.
Anot jo, jei įstaigos gauna 1/12 finansavimą, tai visiškai nemotyvuoja teikti paslaugų.
Reaguodamas į siūlymus mokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas, A. Veryga gi pabrėžė, kad jei norima naikinti tokį modelį, tai įstaigoms gali tekti paprasčiausiai užsidaryti.
„Jei įstaigoms nesumokėsime 1/12 nepasiekus apimčių, tai jie turės atleisti darbuotojus ir realiai jų neliks. Nes už faktą sumokėjus 17 proc., darbo užmokesčiui sudarant 70 proc., įstaigos nebelieka“, – kalbėjo jis.
Premjeras gi teigė, kad tokia situacija, kai įstaiga nedirba, o yra finansuojama, negali tęstis.
Jo teigimu, terminas turi būti spartinamas. Pasitarime nuspręsta, kad maksimaliai sveikatos paslaugų teikimo mastas turi būti padidintas ne iki spalio 1 d., o rugsėjo 1 d.
